SocINDEX with Full Text

Straipsnyje bandomojo tyrimo lygmeniu analizuojamas jūrų lyderystės socialinio dėmens fenomenas – jūrininkų požiūris vienų į kitus. Laikantis epistemologinių principų, kuriuos nurodo Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normų konvencija, egzistencializmas ir visybiško ugdymo paradigma, jūrininkų požiūris vienų į kitus atskleidžiamas identifikuojant požiūrį į laivavedžius, į laivų mechanikus ir išryškinant požiūrio kaitos aspektą. Konstatuota, kad laivavedžių lyderystė yra vidutinė, o jų santykis su laivų mechanikais – problemiškas. Konstruktyviam bendradarbiavimui aktualizuojamos sąmoningos pastangos suprasti bendradarbį laivo įguloje.

Remiantis vidutiniais metiniais statistiniais duomenimis, šiame straipsnyje vertinami gyventojų aktyvumo ir užimtumo teritoriniai skirtumai Lietuvoje. Be įprastinių statistinių rodiklių, analizėje naudojamas užimtumo lygio komponentų rodiklis pagal šalies regionus. Siekiant išsiaiškinti teritorinių užimtumo skirtumų raidos dėsningumus, buvo išskirtos skirtingos šalies apskričių (regionų) grupės. Prioritetas analizėje teikiamas skirtingų laikotarpių rodiklių dinamikos pokyčiams, kurie atspindi situacijos darbo rinkos raidos cikliškumo specifiką šalies regionuose. Gyventojų aktyvumo pokyčiai straipsnyje detaliau nagrinėjami atsižvelgiant į darbo išteklių stoką šalies regionuose. Atliekant nedarbo analizę daugiau dėmesio skiriama probleminiams šalies regionams. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad, vertinant nedarbo skirtumus pagal apskritis, naudojami skirtingi duomenų šaltiniai, kurie grindžiami skirtingomis skaičiavimų metodikomis.

Researchon schools and educational institutions have conventionally focused on evaluation, avoidance, and measurement with numerous strategic factors that have impact on educational performance of students in regard with attachment models. However, performance enhancement requires complete and solid information of developmental procedures that can be observed both with negative and positive aspects. Furthermore, to reach an adequate application of school psychology, a robust theory and an investigation centered approach are required. In this context, present study aims at analysis of Social Control Theory variables; attachment, commitment, involvement and belief. One of the major findings of the study suggests that educational performance enhancement should be measured together with these four variables to reach a complete framework of a bonding model in education. The study provides an overview of the research on Attachment Theory and its relationship with Social Control Theory variables as an educational model through analysis of a comprehensive research table in the field.

This article is an outline of the current issue of Filosofija. Sociologija, thematically divid-ed into four sections. Starting from the most general one, focused on abstract topics of metaphysical kind and big names, proceeding to theorize on practices of human co-existence, then dealing specifically with Marxist paradigm, and finally with problems related to artificial intelligence and digital society. The thought of the 20th century and its socio-political implications up till now unites them all.

Straipsnyje ieškoma atsakymo, kaip socialinės ir emocinės ugdymo inovacijos padeda ugdyti vaikų ir jaunimo socialines ir emocines kompetencijas. Žemas socialinis kapitalas1, ypač Lietuvoje (112 vieta iš 167 šalių), prasta psichinė sveikata – pagrindinis COVID-19 pandemijos bruožas – lemia prastesnę ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei jaunuolių emocinę savijautą. Savižudybės yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus žmonių mirties priežastis Lietuvoje ir Estijoje. Lietuvos, Estijos ir Latvijos mokyklose nesikeičia patyčių apimtis. Daugelyje šalių yra sunku kurti pasitikėjimu grįstus santykius mokyklose. Šie veiksniai ypač paaštrėjo per COVID-19 ir reikalauja naujų sprendimų. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos mokslininkų kuriamas Socialinio ir emocinio ugdymo prototipas (Social Emotional Education Prototype Modeling, SEEP)2 turėtų šeimai, kiekvienam mokytojui ir vaikui pasiūlyti algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti savo emocijas, jas valdyti ir modeliuoti savo elgesį pozityviosios socializacijos linkme. Straipsnio autoriai siekia, kad SEEP algoritmas būtų tinkamas šeimos terapijai, mokyklos praktikai ir visapusiškai pagalbai bei padėtų spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas vaikams ir jaunuoliams, ypač iš nepalankių šeimų, taip pat nesimokančiam ir nedirbančiam (Not in Employment, Education, or Training, NEET) jaunimui. Straipsnyje aptariamos ir kitų Europos šalių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo iniciatyvos, kurios skirtos atskirtį patiriantiems jaunuoliams motyvuoti ir įgalinti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, benamių skaičius mūsų šalyje didėja. Apgyvendinimo paslaugomis kasmet pasinaudoja nuo 4 iki 6 tūkst. žmonių, kuriuos įvardijame trumpalaikiais arba ilgalaikiais benamiais. Tačiau svarbu nuo trumpalaikės ir epizodinės gerovės paramos priklausomais tapusius benamius skatinti dalyvauti ilgalaikėje gerovės sistemoje. Vienas iš būdų yra dalyvavimas socialinio būsto aprūpinimo programoje. Tačiau čia susiduriama su dvejopa problema. Pirma, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje yra menkas socialinio būsto prieinamumas, palyginti su dideliu socialinio būsto poreikiu. Teigiama, kad mažas paja-mas turintiems asmenims galimybė išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą gali būti suteikta tik praėjus 20–30 metų nuo prašymo išnuomoti socialinį būstą pateikimo. Socialinio būsto politiką galima traktuoti kaip pažeidžiamiausių asmenų įgalinimą visavertiškai dalyvauti vi-suomenės gyvenime. Kaip teigia M. Braga ir P. Palvarini, jei socialinio būsto prieinamumas yra didelis, benamystė kaip reiškinys beveik neegzistuoja, o netinkamas socialinio būsto politikos įgyvendinimas prisideda prie benamystės šalyje plitimo.Antra, nagrinėjant šiuolaikinės informacinės visuomenės plėtros socialinius kultūrinius aspektus ir remiantis žinių spragų teorija, pirmiausia iškyla nelygių galimybių problema: visuomenė suskaidyta į dvi grupes – tuos, kurie turi galimybę ir geba naudotis informacija bei komunikacijos technologijomis, ir tuos, kurie negali ir nemoka jomis naudotis. Kaip parodo straipsnio autorių atlikta benamių apklausa 2019 m., benamiams trūksta informacijos apie socialinio būsto įsigijimą. Tai lemia objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Prie objektyvių veiksnių galima priskirti valstybės vykdomą viešinimą apie teikiamas paslaugas. Subjekty-viais veiksniais galima laikyti pačių benamių domėjimąsi pagalba. Benamiai išreiškia norą turėti socialinį būstą kaip asmeninio saugumo ir socialinio stabilumo garantą, gerovės pa-grindą, tačiau šis noras yra greičiau deklaratyvaus pobūdžio. Gyvenimas be nuolatinių namų panaikina miesto erdvių žmogui būdingus konkurencijos bruožus ir įtvirtina pralaimėtojų savybes: nusivylimą, nesuinteresuotumą ir neveiklumą. O tai, akivaizdu, taip pat prisideda prie benamystės plitimo šalyje.

Straipsnyje analizuojama benamių vaikų ir jų tarpasmeninės komunikacijos su artimiausia aplinka trikdžiai, kurie prisideda prie jų mokymo(si) mokykloje problemų. Keliama prielaida, kad konfliktiški santykiai su tėvais (globėjais), nepriežiūra šeimoje ir neskatinimas mokytis bei negatyvi aplinka, pasireiškianti mokyklos bendruomenėje, gali skatinti benamių vaikų ankstyvąjį pasitraukimą iš švietimo sistemos, taip kartu dar labiau gilinant vaikų socia­linę atskirtį. Manoma, kad būtent švietimas ir išsimokslinimas yra pagrindinis prevencinis benamystės mechanizmas, suteikiantis jaunam žmogui daugiau gebėjimų ir efektyvios savi­realizacijos bei gyvenimo kokybės gerinimo galimybių.

Apžvelgiama mokslinė konferencija „Etika medijų ir technologijų aplinkose“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje (LMA). Konferencijoje nagrinėtos temos: aukos prasmė, decentruotas subjektas medijose, pasaulėžiūrų karai, tehniniai artefaktai antikos filosofijoje, nihilizmo problema M. Heideggerio filosofijoje, pažeidžiamų subjektų reprezentavimo etika, medijų etikos paradoksai, veidas medijose, blogis komunikacijoje, kūrybinių ir kultūrinių industrijų etika, technikos etika, įvairios medijų, politikos, medicinos etikos problemos ir kt. Straipsnyje aptariamos pagrindinės konferencijos pranešėjų mintys.

Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos regionų plėtros ir jų gyventojų gerovės teritorinių skirtumų vertinimas. Nemažai dėmesio šiame darbe taip pat teikiama šalies regionų gerovės diferenciacijos vertinimui vidutinės klasės raidos kontekste. Be BVP vienam gyventojui lygio, kuris daugiau formaliai atspindi situacijos pokyčius, detaliau analizuojami ir darbo apmokėjimo bei disponuojamų pajamų lygio vienam asmeniui (namų ūkio nariui) rodikliai, kurie gerokai tiksliau išreiškia stebimus gerovės skirtumus šalies regionuose. Kita vertus, šioje publikacijoje atlikta BVP skirtumų analizė rodo, jog skirtingų šalies teritorijų ekonominės plėtros netolygumai skatina gyventojų gerovės raidos skirtumus, kurie labai riboja vidutinės klasės stiprėjimo galimybes šalyje. Atskleidžiant nagrinėjamus regioninius skirtumus, buvo pritaikyti variacijos rodikliai ir koreliacinės analizės bei indeksų metodai. Remiantis variacijos koeficientais straipsnyje atskleidžiami darbo užmokesčio ir disponuojamų pajamų lygio diferenciacijos skirtumai, nors šie santykiniai rodikliai nėra tiesiogiai palyginami.

In this article I present an outline of the current issue of Filosofija. Sociologija which attempts to discuss the destiny of Man and of individual women and men in the technological society shaped by technological ways of thinking. Also, more general processes of cultural formation and reformation are analysed in the articles. How is identity understood in technological networks? What is identity's relation to the brain or brainbased models and to cultural environment and its flux? What is the role of language in these processes and what non-analytical ways of philosophical speaking are there? The articles illustrate the trouble of human's relation to himself in the technological context as a nagging issue for the current discourse.