Academic Search Ultimate

This study examines how cooperative and competitive organisational cultures differ in their use of internal communication channels, addressing a research gap in understanding communication tools as culturally shaped rather than technologically neutral. Integrating organisational culture theory with contemporary internal communication scholarship, the study analyses survey data on employees’ evaluations of physical and digital communication channels to strengthen two different organizational cultures – cooperative and competitive. The channels include chat applications, collaboration platforms, email, and remote meeting tools. Findings show that cooperative cultures favour dialogic, collaborative, and synchronous channels that support participation and relational cohesion. In contrast, competitive cultures prefer structured, efficiency-driven, and top-down communication that reinforces clarity, accountability, and rapid coordination. Some tools, such as remote meetings, exhibit flexible functions across cultures. The findings reveal clear cultural distinctions. Cooperative cultures strongly prefer dialogic, collaborative, and synchronous communication channels that support participation and relational cohesion. Competitive cultures rely more heavily on structured, efficiency-driven, and top-down channels that emphasise clarity, performance alignment, and rapid coordination. Some tools, such as remote meetings, exhibit flexible affordances, functioning as relational spaces in cooperative cultures and as performance-oriented briefings in competitive ones. These results demonstrate that internal communication acts as a mediating mechanism through which cultural values are enacted and organisational outcomes – such as engagement, identification, psychological safety, and coordination – are produced. The study advances theory by positioning internal communication as a mediating mechanism through which cultural values are enacted, and organisational outcomes emerge. Practical implications highlight the need to align communication systems with artistic orientation and to adapt digital tools during cultural change initiatives.

This research aimed to identify optimal performance needs based on physiological tests of kayakers, revealing body adaptations and critical training periods within a yearly training cycle. It sought to develop performance selection protocols for teams and provide evidence-based strategies for future training. Methods: The male athletes underwent routine physiological testing, considering medical limitations. A preparation year plan was established: six months for preparation, one month for the first competition, two months for further preparation, one month for the second competitor, and two months for transition. The athletes faced twelve tests at the start of each month. Results: A certain intensity and duration of training effort during preparatory cycles (approximately 22–42% in the third intensity zone, 24–28% in the fourth intensity zone, and 3–4% in the fifth intensity zone) were necessary for athletes to achieve a high level of aerobic metabolism (64.00 and 69.40 mL·min−1·kg−1). Heart rate, work capacity at the second ventilatory threshold, the critical intensity limit, and maximum oxygen consumption were all shown to be vital indicators for predicting competition results. Conclusions: The identified indicators of physical development and functional capacity could aid in forming a team capable of reaching an elite level in the future.

Concrete living walls can reduce the installation costs of vertical greening systems by offering low-maintenance and resilient façade cover. Among several techniques proposed for greening concrete surfaces, layered living concrete (LLC) was justified as an economical, self-sustaining system, with well-documented long-term survivability and greening ability. In the present study, the load-bearing layer of an LLC panel is further optimized via the implementation of two stages of experimental tests. Stage 1 targeted the impact of microfibers on the mechanical properties of synthetic fiber-reinforced, high-performance concrete (SFRHPC) elements. Stage 2 concerned the structural testing of SFRHPC panels examining the load-displacement response of full-scale façade panels. The experimental tests have shown that synthetic microfibers significantly increase the stiffness at the crack–formation stage, however, they have limited load transfer ability at the advanced load levels. In addition, numerical simulations were carried out examining SFRHPC modelling approaches to predict the flexural load-response behaviour. The results of this study allow the optimal SFRHPC mix for use as an external cladding material to be selected and also enable optimal wall panel dimensions to be determined.

Despite wearable sensors’ ability to provide continuous physiologic monitoring, migraine remains challenging to predict due to unpredictability of onset and a variety of triggers. Developing an accurate prediction model requires reducing signal variability by using effective filtering techniques.

This work proposes efficient multi-scale object detection model with space-to-depth convolution and BiFPN combined with FasterNet (ES-BiCF-YOLOv8), a deep learning method, to address the problems associated with detecting steel surface defects in contemporary industrial production. The method makes innovative improvements based on the YOLOv8 algorithm and enhances the performance of the novel model mainly through the following aspects. First, the space-to-depth layer followed by a non-strided convolution layer (SPD-Conv) and the efficient multi-scale attention mechanism is introduced into the feature extraction network to enhance the model's ability to capture fine-grained information and the fusion of multi-scale features. Second, the feature fusion network is optimized by utilizing a weighted bi-directional feature pyramid network and a lightweight network, FasterNet, to improve computational efficiency. Finally, it is shown that ES-BiCF-YOLOv8 reduces the complexity and computational requirements of the model while increasing the detection accuracy utilizing the NEU-DET dataset and deepPCB dataset with substantial experimental validation. The ES-BiCF-YOLOv8 model achieves a 5% improvement of the mean average precision value on the NEU-DET dataset, with the number of parameters and the computational amount only being the baseline 89% and 27%, and also demonstrates good generalization performance on the deepPCB dataset. Furthermore, the experiments demonstrate that ES-BiCF-YOLOv8 can be used for steel surface defect detection in industrial production because it uses less computational resources and can detect in real-time while maintaining high accuracy, in comparison to other popular object detection algorithms. The results of this work not only improve the efficiency and accuracy of steel surface defect detection but also provide ideas for the application of deep learning in the field of industrial detection.

Šiame darbe analizuojama urbanistikos disciplinos ir bendrojo geografijos ugdymo problematika Lietuvoje. Geografija, kaip tarpdisciplininė mokslų sistema, tyrinėjanti reiškinius erdvinėje dimensijoje, yra puikus pagrindas gilinti urbanistikos mokslo ir praktikos kompetencijas, todėl kokybiškas geografijos švietimas gali prisidėti prie tvarių ir darnių ateities miestų kūrimo. Šio tyrimo metu buvo atlikta Geografijos bendrosios programos turinio analizė, pagal atnaujintą programą parengtų 9 klasės geografijos vadovėlių palyginamoji analizė ir 9 giluminiai pusiau struktūruoti interviu (7 su geografijos mokytojais ir 2 su edukatorėmis), vėliau duomenys buvo sisteminti ir tematiškai analizuoti. Tyrimas atskleidė, kad urbanistikos tema bendrajame geografijos ugdymo procese yra labai reikšminga, ypač jos aktualumas sustiprėjo 2022 m. patvirtinus naują Geografijos bendrąją programą. Turinyje padaugėjo urbanistikos temų, jos tapo labiau kompleksinės, daugiau dėmesio skirta darniam ir tvariam miestų vystymui bei kylantiems globaliems miestų iššūkiams.

Given the significance of economic development, this paper undertakes a comparative assessment and analysis of the level of economic development among South American countries. Initially, a modified ITARA method was applied to determine criteria weights through the examination of real data. Subsequently, a modified version of AROMAN was introduced and utilized in conjunction with the RAM method to prioritize the nine countries based on eight economic development indicators . The findings from the modified AROMAN method indicate that Brazil ranks first among the nine studied countries in South America in terms of economic development indicators, while Argentina occupies the last position (ninth). The results obtained from the RAM method for assessing the economic development level of the 9 South American countries based on the eight examined indicators exactly align with the findings calculated from the modified AROMAN method. The RIV method has been used to validate and confirm the findings obtained from the modified AROMAN and RAM methods. The results obtained from the RIV method are consistent with those of the modified AROMAN and RAM methods. Therefore, the findings exhibit a high level of validity and reliability. The research results indicate that economic development among South American countries is not uniform.

Lietuvos centralizuotuose šilumos tiekimo tinkluose dažniausiai išlaikomos aukštos šilumnešio temperatūros, kurios apriboja sistemos efektyvumo didinimą. Straipsnyje siekiama įvertinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (CŠT) ir pastate sumažėjusios šilumnešio temperatūros įtaką patalpų šildymui bei šilumnešio temperatūros žeminimo galimybes (iki 60 °C) CŠT tinkle apžvelgiant skirtingus scenarijus bei siekiant užtikrinti pastatų šilumos poreikius. Buvo analizuojamos 2 alternatyvos: temperatūras žeminančio modulio (pamaišymo mazgo) šiluminėje kameroje įrengimas bei esamų vamzdynų ir šildymo prietaisų modernizacija, kai žeminama CŠT šilumnešio temperatūra iki 60 °C, o radiatorių temperatūrinis grafikas – 60/40/20. Išnagrinėta galimybė žeminti CŠT šilumnešio temperatūrą be pastato šildymo sistemos modernizavimo įrengiant šilumos siurblius (ŠS) individualiai pastatuose. Atlikta tipinio pastato 2 metų šildymo sistemos modelio valandinė duomenų analizė parodė, kad žeminant CŠT temperatūrą iki 60 °C bei pastate paliekant esamą šildymo prietaisų plotą pastatų šilumos poreikis bus nepatenkintas.

IT infrastruktūros techninis palaikymas yra esminis organizacijos veiklos aspektas, kurio sudėtingiausia užduotis yra užtikrinti veikimo tęstinumą. Kokybiškas palaikymas garantuoja aukštą IT efektyvumą, tačiau sudėtingi incidentai sumažina palaikymo kokybę ir reikalauja veiksmingo valdymo. Incidentų valdymas apima konfigūracijų procesus ir techninių sprendimų kontrolę. Siekiant pagerinti techninį palaikymą, būtina laikytis tiek kiekybinių, tiek kokybinių standartų ir atsižvelgti į sistemų specifiką. Pagal paslaugų lygio sutartis (SLA) svarbus incidentų sprendimo laikas. „Service Desk“ įrankiai, taikant mašininio mokymosi metodus, gali padėti optimizuoti šiuos procesus. Naudotojų neteisingai klasifikuotos užklausos lemia papildomą IT komandos darbą ir vilkina incidentų sprendimą. „K-means“ klasterizacijos, „Random Forest“ regresijos ir klasifikacijos mašininio mokymosi metodai gali optimizuoti incidentų valdymą ir pagreitinti sprendimo laiką. Tyrimo tikslas yra analizuoti „Service Desk“ incidentų duomenis, siekiant modeliuoti sprendimų laiką ir pagerinti incidentų valdymą.

Šiais laikais mokslininkai vis dažniau atsižvelgia į tvarumo aspektą statybų sektoriuje. Siekdami pa-brėžti augančią tvarumo sampratos svarbą bendrojoje darbo kultūroje, statybų įmonių vadovai turėtų atlikti tva-riojo tiekimo grandinės valdymo vertinimą ir diegti tvarumui matuoti skirtą indeksą. Tvarumo vertinimas statybos tiekimo grandinės valdymo procese (TGV) dažniausiai atliekamas atsižvelgiant į ekonominius, fizinius, socialinius ir geografinius rodiklius, Brundtlando konvencijos nutarimu geriau žinomus kaip TBL (angl. Triple Bottom Line).Atlikus išplėstinę akademinės literatūros analizę, pasikonsultavus su darniosios statybos pramonės eksper-tais buvo apžvelgta esama tiekimo grandinės (TG) tvarumo vertinimo situacija statybų sektoriuje. Straipsnyje pateikti tyrimai, skirti nagrinėti tvariosios tiekimo grandinės valdymą (TTGV) statybų sektoriuje iš holistinės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant tvarumo matavimo svarbai statybos srityje. Antroje straipsnio daly-je buvo pristatyti apklausos metu gauti respondentų rezultatai vertinant tvarumo rodiklius statybų sektoriuje skirtingais metodais. Šiame darbe pateikiamas autorės sudarytas tvarumo rodiklių sąrašas, skirtas statybos bendrovių tiekimo grandinėms nagrinėti. Šie tvarumo rodikliai buvo suskirstyti į kategorijas, priskirti vienai ar porai tvarumo grupių, peržiūrint jų naudojimą ankstesnėje literatūroje. Atlikus išplėstinę 30 respondentų iš Lietuvos ir Šiaurės Italijos statybos sektoriaus profesionalų apklausą buvo sudaryti tvarumo rodiklių vertini-mo sąrašai, kuriuose tvarumo rodikliai statybų sektoriuje pagal svarbą buvo įvertinti keliais skirtingais būdais. Šie rodikliai apima TTGV statybos įmonėse taikymo principus. Galiausiai, siekiant kiekybiškai įvertinti tvarumo rodiklius, įvertinti jų efektyvumą ir klasifikaciją, buvo pristatytas svarbiausių tvarumo rodiklių sąrašas. Rodiklių svarbos nustatymas gali padėti akademikams tvarumo rodiklių matavimo indekso kūrimo procese, prisidėti prie tvariosios politikos formavimo ir pagerinti statybos sektoriaus bendrovių strategijas. Šio straipsnio autorės pasiūlyta statybos įmonių TGV tvarumo vertinimo ir matavimo sistema gali būti plėto-jama svarbiausių TTGV rodiklių statybai vertinti ir geriausiam statybos įmonių tiekėjui parinkti, taip pat nau-dojama sprendžiant daugiakriterio vertinimo problemas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti TTGV rodiklių reikšmę statybos pramonėje ir nustatyti, kuri tvarumo vertinimo sistema yra optimali tvariajai statybai patikimumo, sąnaudų mažinimo ir ilgaamžiškumo principų požiūriu. Šie komponentai yra vieni sudėtingiausių statybos inžinerijos ir valdymo uždavinių.