CEOL

In this article I present an outline of the current issue of Filosofija. Sociologija which attempts to discuss the destiny of Man and of individual women and men in the technological society shaped by technological ways of thinking. Also, more general processes of cultural formation and reformation are analysed in the articles. How is identity understood in technological networks? What is identity's relation to the brain or brainbased models and to cultural environment and its flux? What is the role of language in these processes and what non-analytical ways of philosophical speaking are there? The articles illustrate the trouble of human's relation to himself in the technological context as a nagging issue for the current discourse.

The article aims at describing research into the relationship between culture and religion and presents current ideas how culture affects human behaviour and cross-cultural communication. The early research focused on the issues of interrelated culture and religion. The majority of researchers agreed that the interpretation of religious issues differed due to cultural diversity. In the past, researchers concentrated on the following issues: 1) analysis of the links between the cultures and the five most influential religions in the world: Christianity, Islam, Buddhism, Hinduism, and Judaism; 2) comparisons of key similarities and differences as well as rituals and practices of different religions including postures and gestures of believers; 3) the relationship between human beings and God(s). Nevertheless, it is believed that up to now the issues of links between culture and religion remain understudied and contradictory. Ongoing research into cultural issues is based on the iceberg model, which was designed and described by T. Hall in the previous century. It comprises visible and invisible elements that are learnt either subconsciously or consciously. This model remains up-to-date in the 21st century due to its ubiquity. The cultural dimensions theory that describes how culture affects the values of society members and how values are relevant to their behaviour has been recently developed by G. Hofstede, who argues that national culture imposes itself on human behaviour. The dimensionality model of national cultures includes six dimensions: power distance, uncertainty avoidance, individualism/collectivism, masculinity/femininity, long/short term orientation, and indulgence/restraint. Changes in culture are supposed to be time-consuming and might take up to many years. A challenging viewpoint on crosscultural issues is presented using R. Lewis’s Triangle model, which indicates the key features of cultural differences conditioned by human behaviour. In his latest book, R. Lewis (2018) examined the cultural roots of behaviour and assessed the effects of cultural diversity on people’s lives and communication. Neither the dimensionality model nor the triangle model of cultures are linked to religion.

Estetinis modernizmo diskursas, kuris dominavo visą praėjusį šimtmetį, pateikė supaprastintus ir netgi atvirai simplicistinius architektūros ir urbanistikos modelius, be to, „visagalio architekto“ vizijai neretai buvo teikiamas akivaizdus ir neginčijamas prioritetas. Kaip liudija architektūrinio modernizmo paveldo tyrimai, supaprastintos schemos daugeliu atvejų prieštaravo natūraliam sudėtingumo ir žmogiškų dimensijų poreikiui. pastaruoju metu architektūros diskursas pasidarė kiek atviresnis kitų mokslinių disciplinų tyrimams ir atradimams, įskaitant žinias, kurias teikia šiuolaikiniai neurologijos, evoliucinės biologijos sričių tyrimai ir kognityvinė psichologija. Tad vis labiau ryškėjantys tarpdisciplininiai interesai akina adekvačiau ir esmingiau perprasti, kaip praktikuojama architektūra ir kaip turėtų būti koreguojami požiūriai į žmoniu gyvenamąją aplinką remiantis naujų tyrimų duomenimis. nepaisant reikšmingų mokslinių atradimų, nemaža dalis architektų toliau siūlo atgyvenusius estetinius sprendimus, kurie akivaizdžiai kertasi su kitų mokslo disciplinų tyrimų rezultatais. Šiame straipsnyje aptariamos kai kurios naujausios architektūros teorijos ir jos prieigų prielaidos bei pateikiama keletas atvejų, liudijančių, kad praktinėje veikloje architektai dažnai nėra linkę į jas atsižvelgti.

Multimodalumas kaip informacijos perdavimo priemonė laikomas svarbia sėkmingo komunikacijos proceso dalimi. Komunikacijoje multimodalumas gali įgauti įvairias formas. Tai gali būti žodžiu arba raštu pateiktas tekstas (verbalinė forma), paveikslėliai ir kita ne teksto forma pateikta informacija (vizualinė forma), muzika ir kita garsinė informacija (audio forma) ir pan. Sutariama, kad šiuolaikinių technologijų pasaulyje verbalinė komunikacijos forma prarado savo kaip išskirtinės informacijos perdavimo priemonės vaidmenį. Komunikacijos procese vis dažniau naudojamos įvairios vizualinės, audio, gestų ir pan. informacijos perdavimo formos, kurių derinys vadinamas komunikacijos multimodalumu. Nors multimodalumo sąvoka suvokiama panašiai, ją apibrėždami mokslininkai vartoja skirtingus terminus ir pateikia skirtingas interpretacijas. Straipsnyje pateikiamas įvairių autorių požiūris į multimodalumą komunikacijos procese.

Regarding existing pressures for effectiveness and performance improvement, there is a steep rise for the establishment of Enterprise Resource Planning (ERP). Unfortunately, failure rate for successful ERP establishment is high. Thereupon, evaluation of organizations’ preparedness to ensure organizational capabilities aimed at reaching desired outcomes is of paramount importance. The current research is intended to suggest Step-wise Weight Assessment Ractio Analysis (SWARA) method and assess the preparedness of our case study, i.e. the University of Mazandaran, for successful ERP implementation. Related factors impacting on the accomplishment of the ERP system were identified from former studies and weighted according to a hierarchical structure using our suggested methodology. After receiving numerical results, the preparedness of the University of Mazandaran for successful ERP implementation was calculated when the final weights were determined. Results showed that motivations required for ERP establishment as well as processes and IT infrastructures are average, while the influencing cultural factors, protective factors, and capabilities of the organization are weak.

Tai pirmasis iš trijų straipsnių ciklo, skirto aptarti L. Wittgensteino pastabas apie psichologiją. Jame parodoma, kad Wittgensteino psichologijos filosofija formavosi atsiremdama į W. Köhlerio geštaltpsichologijos kritiką. Geštaltpsichologija atmetė mechanistinį psichikos reiškinių aiškinimą ir rėmėsi holistiniu principu, o Wittgensteinas kritikavo fiziologinį aiškinimą apskritai. Jo filosofinis tyrinėjimas kreipia dėmesį į tai, kaip psichologinių sąvokų (žodžių) prasmė „rodo save“. Ši saviroda paklūsta Sprachspiele logikai, o scientistinė Köhlerio programa remiasi kritikuotinais filosofiniais vaizdiniais.

Aiming to stand out in a competitive environment, business enterprises of services are increasingly focusing on the analysis of success factors, which not only allow to determine the past factors of success but also by effectively utilizing the company's available resources and competencies, to improve the services provided or to create new services and to shape the user-friendly behavior of the organization. Companies that continuously identify success factors create a positive environment for themselves for the creation of a new service that is not only competitive but also involves specific solutions for engagement of employees in all departments of the organization. Based on scientific literature, the article presents the concepts of the development of the services and the service, the analysis of different approaches to the exclusive service characteristics and the factors determining the success of the development of the service are identified. Comparative analysis and synthesis methods were used in the study. KEY WORDS: service, service characteristics, service creation, service business, success factors, evaluation.

Pagausėjusios ir paspartėjusios kultūrų sąveikos šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat pokolonijinio sąmoningumo raida leido visuomenėms atsikratyti ankstesnių dogmų ir stereotipų, skelbusių ,,prigimtinę“ Vakarų kultūros viršenybę ir atsiverti didesnei kultūrinių tradicijų ir praktikų įvairovei. Islamiškojo sodo kultūrinis paveldas, o ypač islamo šalyse išpuoselėta aukšto lygio vandens estetika, tapo tiek populiaraus domėjimosi, tiek akademinių interesų objektu. Šiame straipsnyje analizuojami islamiškojo sodo estetinės savybės ir jų sąsajos su simbolizmu, taip pat jų įvairovė žvelgiant į tyrimų objektą iš lyginamosios perspektyvos. Grįsdamas savo įžvalgas tiek literatūros šaltinių analize, tiek lauko tyrimais, atliktais keliose šalyse – Irane, Indonezijoje ir Ispanijoje (Andalūzijoje), autorius aptaria turtingą ir seną islamiškojo sodo paveldą, turėdamas galvoje, kad dalis jo gali būti panaudota įvairiose šiuolaikinėse kultūrose, neišskiriant ir Lietuvos.

Straipsnyje analizuojamos I. Kanto ir E. Husserlio patyrimo sampratos – siekis aiškintis jų skirtumus ir panašumus motyvuoja šį tekstą. Straipsnyje keliamos hipotezės, jog viena didžiausių transformacijų, kurią padaro Husserlis, perimdamas kantiškąją patyrimo teoriją – tai „daikto savaime“ sąvokos perinterpretavimas, atsisakant reikšmingų Kanto teorijoje jos aspektų; tam tikros šios sąvokos reikšmės Husserlio filosofijos kontekste praranda svarbą dėl pačios fenomenologinės filosofijos metodologijos: transcendentalinės redukcijos, o taip pat huserliškoji „gyvenamojo pasaulio“ ir jo santykio su moksliniu pažinimu sampratos rodo Husserlio filosofinės teorijos orientaciją į kasdienį ir introspektyviai suprantamą patyrimą, ko, viena vertus, kantiškojoje patyrimo teorijoje neaptiksime, o kita vertus, šioms sampratoms „daikto savaime“ sąvoka yra nereikalinga.

straipsnyje nagrinėjami perspektyvizmo klausimai komunikacijos moksle. analizuojamos tiek skirtingos komunikacinės perspektyvos, tiek perspektyvizmo atmainų komunikaciniai aspektai. Nagrinėjamos šios perspektyvizmo atmainos: retorinis, poetinis, edukacinis ir politinis. keliami šie klausimai: ar kalbėjimas apie skirtingas perspektyvas nėra pretenzija į metaperspektyvą ir metakomunikaciją bandant suniveliuoti skirtingas prieigas? ar multiperspektyvizmas apeliuojant į kelias perspektyvas nėra kolonializmo atmaina profanuojant jas? ar komunikatyvumas tarp skirtingų perspektyvų neliudija globalių tendencijų, skirtingas perspektyvas suvokiant kaip populiariosios kultūros aspektus?