CSA Social Science Collection

Šiame teorinio pobūdžio straipsnyje yra nagrinėjami socialinio verslo bei jo kūrimo ir plėtros klausimai. Detaliai aptariamos aktualios socialinio verslo kūrimo ir plėtros problemos. Detaliai apibūdinta socialinio verslo esmė, apibrėžtos svarbiausios sąvokos. Atskleistas socialinio verslo, jo kūrimo ir plėtros vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Parodytas socialinio verslo, jo kūrimo ir plėtros procesų reikšmingumas ir svarba šiuolaikinių harmonijos ir darnos bei tvarumo siekių kontekste. Detaliai apibūdinti socialinio verslo, jo kūrimo ir plėtros principai bei dėsningumai. Atskleistas globalizacijos, žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Europos integracijos ir Europos Sąjungos raidos procesų poveikis socialiniam verslui ir jo kūrimui bei plėtrai. Išryškinti mokslinių tyrimų, skirtų socialiniam verslui ir jo kūrimui bei plėtrai, prioritetai.

The article deals with the aspects of implementation of public-private partnership (hereinafter PPP) projects in Lithuania. In order to objectively assess the areas for improvement of PPP, the study was carried out from the perspective of both sectors. The first part provides a theoretical approach to the PPP, according to the essential pros and con of such cooperation. The second part, presents the situation of public and private sector partnership in Lithuania based on practical examples. Eludicating the main problems adressed by use of inter-sectoral partnerships. The third part introduces the experiences of foreign countries in the development of close relations between the public and private sectors, including an assessment of areas where such cooperation could be developed further. The last part of the article are the formed conclusions and proposals for more effective implementation of PPP projects in Lithuania.

Šiame teorinio pobūdžio straipsnyje yra nagrinėjami valstybės ekonominės politikos ir jos sprendimų inicijavimo, rengimo bei įgyvendinimo klausimai. Pagrindinis dėmesys yra teikiamas valstybės tarnybos veiklai inicijuojant, parengiant ir įgyvendinant valstybės ekonominės politikos sprendimus. Parodoma sąsaja tarp valstybės ekonominės politikos sprendimų ir valstybės tarnybos veiklos reiškinių. Detaliai aptariamos šiuolaikinės valstybės ekonominės politikos ir jos sprendimų inicijavimo, rengimo ir įgyvendinimo problemos. Apibūdinti šiuolaikinės valstybės ekonominės politikos prioritetai. Atskleistas globalizacijos, žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Europos integracijos ir Europos Sąjungos raidos procesų poveikis šiuolaikinės valstybės ekonominės politikos sprendimams. Atskleistas valstybės tarnybos vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime, detaliai parodomos valstybės tarnybos funkcijos inicijuojant, parengiant ir įgyvendinant valstybės ekonominės politikos sprendimus.

Tiriant pateiktų paraiškų Europos patentui gauti skaičiaus priklausomybę nuo išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai šalyse, pastebėta tiesioginė labai stipri šių dviejų rodiklių tiek tiesinė, tiek polinominė tarpusavio priklausomybė. Šis ryšys gali būti paaiškinamas tuo, kad didesnės išlaidos minėtai sričiai turi įtakos didesniam inovatyvių produktų sukūrimo skaičiui ir tuo pačiu pateiktų paraiškų Europos patento įregistravimui skaičiui šalyje, tačiau tik iki tam tikro prisotinimo taško, kurį pasiekus išlaidos MTEP nebeturi tokio didelio poveikio Europos patentų skaičiaus didėjimui. Taip pat pastebėta, kad ES valstybių narių požiūris į inovacijų patentavimą yra skirtingas: labiausiai patentavimo kultūra yra paplitusi Vokietijoje, o mažiausias dėmesys į tai kreipiamas Maltoje, Portugalijoje, Graikijoje bei 2004 m. ir vėliau prie ES prisijungusiose valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje. Analizuojant investavimo į inovacijas instrumentus, straipsnyje prieinama išvados, kad parama ES ir Lietuvos lygiu investicijų į MTEP tikslų pasiekimui nėra ženkli ir panašu, kad esminio poveikio inovacijų kūrimui neturės, tuo tarpu visuomeninis finansavimas (angl. crowdfunding ), įgavo spartaus augimo tendenciją, ir gali būti plačiai panaudojamas tiek piniginėms lėšoms pritraukti, tiek rinkodariniais ir rizikos pasidalinimo tikslais.

Lietuvoje, kaip ir iki nepriklausomybės, išlieka stiprus agrarinis sektorius, bet jo vystymas susiduria su konkurencingumo didinimo pasauliniu mastu būtinybe, kas reikalauja iš agrarinio sektoriaus įmonių nuolatinių pastangų modifikuoti gamybą, atrasti naujas rinkas ir gaminti konkurencingą žemės ūkio produkciją, turinčią paklausą pasaulinėje rinkoje. Taip pat vis didesnį poveikį Lietuvos agrarinei politikai daro darbo jėgos kaimo vietovėse panaudojimas ir užimtumo užtikrinimas vis mažėjančios sukūriamos žemės ūkyje pridėtinės vertės dalies kontekste. Be objektyvių veiksnių vis didesnį poveikį agrarinės politikos formavimui turi kai kurių valstybių ekonominių svertų naudojimas prieš konkurencingą Lietuvos, ES ir kitų šalių žemės ūkio produktų importą politiniais tikslais, kas pakankamai jautru yra tiems žemės ūkio produktams, kurių realizavimo ir suvartojimo laikotarpis yra santykinai trumpas.[...].