Cambridge Scientific Abstracts

With increasing competitiveness of companies and business sectors in the domestic markets of Lithuania, economic units are frequently confronted with the lack of methods for more detailed analysis of external factors explaining the variation over time of corporate financial indicators. The analysis or forecasting of financial indicators is usually linked with the development of a stock market or undertaken to estimate the probability of bankruptcy. However, there is a lack of studies aimed at identifying links between macroeconomic factors and financial performance indicators and explaining their variation over time. To serve that purpose, the factors of the macroeconomic environment that are most significant for certain economic activities have been identified and analysed to enable explaining the variation over time patterns of corporate financial indicators. The analysis covers economic performance, i.e. financial performance indicators and their links with macroeconomic factors, in 89 business sectors of Lithuania at a three-digit level of NACE 2 ed. The findings of the research indicate that the unemployment level in the country, the volume of export and import and the GDP are the most important macroeconomic factors that can be used to forecast different profitability, financial leverage, liquidity and other financial performance indicators of individual business sectors or companies. The research has not unfolded any significant differences between business sectors therefore the above factors are considered generic macroeconomic factors enabling to explain financial performance indicators of the 89 business sectors. Hence, special attention has to be paid to identifying and analysing specific factors and assessing the causal link. When established, the set of such factors provides a framework for building of a model to forecast business sector financial indicators.

The performance of the bank can be measured in many different ways. However, profitability is the primary instrument depending on various factors one of which is market structure having the most significant indicator – industry concentration that can be defined as the number and distribution of competitors with reference to a simple index. The conducted research is based on the most frequently used concentration measures: the Herfindahl­Hirschman index, the k bank concentration ratio and profitability indicators such as return on assets and return on equity. The analysis of the results of changes in the ratios of banking sector concentration and profitability has disclosed no direct connection between these indexes.

Straipsnyje nagrinėjama žinių identifikavimo proceso efektyvumą veikiančių veiksnių vertinimo problema, kai dinamiškoje aplinkoje keičiasi žinių identifikavimo procesą veikiantys veiksniai ir jų vertinimo metodai, kurie mokslinėje literatūroje ir praktikoje vertinami kontroversiškai. Įvairūs autoriai skirtingai vertina ir interpretuoja žinių identifikavimo proceso efektyvumą veikiančius veiksnius. Todėl kyla problema: kaip įvertinti, kuris požiūris tiksliau ir visapusiškiau atspindi ir perteikia tikrovę. Šios problemos nagrinėjamos jungiant skirtingų mokslininkų pozicijas žinių identifikavimo procesą veikiančių veiksnių vertinimo aspektais. Tyrimo tikslas – nustatyti žinių identifikavimo proceso efektyvumą veikiančius veiksnius informacinių technologijų sektoriuje, o tai sudarytų prielaidas įvertinti žinių identifikavimo proceso efektyvumą. Žinių identifikavimo proceso efektyvumą veikiantiems veiksniams nustatyti ir vertinti taikyta apklausa ir ekspertiniai vertinimo metodai.

Straipsnyje nagrinėjamas portfelio optimizavimas omega funkcijos, pasiūlytos Keating ir Shadwick, atžvilgiu naudojant empirinius duomenis ir lyginant gautus rezultatus su rezultatais, gautais taikant tradicinius portfelio optimizavimo metodus. Gauti rezultatai iš esmės atitiko lūkesčius – omega atžvilgiu optimizuotas portfelis pralenkė vienodų svorių bei vidurkių ir dispersijos atžvilgiu optimizuotus portfelius, kai šių portfelių optimizavimas buvo grindžiamas įprastais imties įverčiais ir atsiliko ar prilygo portfeliams, sudarytiems remiantis suderintais kovariacinės matricos įverčiais. Be to, pažymėtina, kad, optimizuojant omega funkciją, naudotas pats paprasčiausias „istorinis“ scenarijus, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, naudojant sudėtingesnius scenarijų sudarymo algoritmus, galima gauti geresnių rezultatų.

Straipsnyje siekiama įvertinti išsilavinimo, darbinės veiklos ir pasitenkinimo darbu poveikį ES šalių gyventojų subjektyviajai gerovei. Profesinei gerovei aprašyti pasirinkti tokie rodikliai, kaip dalyvavimas oficialioje darbinėje veikloje, išsilavinimo lygis ir pasitenkinimas darbu. Analizės metu nustatyta, kad darbinėje veikloje dalyvaujantys respondentai statistiškai reikšmingai palankiau vertina savo subjektyviąją gerovę nei darbinėje veikloje nedalyvaujantys respondentai. Taip pat ir respondentai, turintys aukštesnį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai palankiau įvertino savo subjektyviąją gerovę nei turintys žemesnį išsilavinimą respondentai. Tokios tendencijos aiškinamos tuo, kad darbinė veikla suteikia individui geresnių galimybių tenkinti fiziologinius ir socialiai priimtinus poreikius, o aukštesnis išsilavinimas sudaro geresnių galimybių pasirinkti darbinę veiklą. Taip pat straipsnyje nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp subjektyviosios gerovės ir pasitenkinimo darbu makrolygmeniu. Tai reiškia, kad šalyse, kuriose vidutinis pasitenkinimas darbu yra aukštesnis, vidutinė subjektyvioji gerovė taip pat turi tendenciją būti aukštesnė.

The paper examines Christian architecture from the perspective of “meta-codal function”, i.e. through examination of architectural symbolism expressed solely by architectural means. Emphasizing symbolic and semantic content of architecture, the paper offers a broader research field of architectural artistry by using a wider iconographic comparison. As a representative of baroque architecture and the most prominent example of architectural symbolism, St. Peter and St. Paul’s Church in Vilnius (1668–1702) has been selected for the research. The iconographic programme of this church is compared to most distinct iconographic themes identified through the analysis of some examples of historic Christian architecture. By this method, the research detaches from the usual stylistic analysis and poses the most basic question in architectural artistry: is architecture capable of expressing the independent artistic content which can translate more than architecture’s general appearance.

Sakralinė architektūra, būdama glaudžiai susieta su konkrečia religija, visuomet buvo gaubiama paslaptingumo ir mįslingumo šydu. Sakraliniai simboliai bažnyčių architektūroje yra plati ir nedaug ištirta sritis. Menotyroje simbolis dažnai suvokiamas kaip regimas, asociatyvus vaizdinys, turintis savo prasmę. Sakralinės architektūros simbolizme XX a. įvyko nemažai reikšmingų pokyčių. Kyla klausimų, kodėl naujosios minimalizmo srovei priskirtinos bažnyčios stokoja ikonografinių regimųjų religinių simbolių ir ženklų. Ar tikrai dėl šių elementų stokos kaltas postmodernus sekuliarusis menas? Straipsnyje siekiama tarpdalykinio pobūdžio tyrimu aptarti galimą teologinių srovių įtaką šiuolaikinei bažnyčių architektūrai. Lyginama, kaip kito bažnyčios kaip kulto pastato samprata po Antrojo visuotinio Vatikano Bažnyčios susirinkimo. Nagrinėjami dėl šių procesų sąveikos atsiradę architektūros pavyzdžiai.

Taikant globalias žaliosios architektūros idėjas būtina įsitikinti, ar jos sukurs daugiau darnumo mūsų aplinkoje, padės išspręsti šiuolaikinius urbanizacijos uždavinius, sukurs aukštesnę gyvenimo kokybę, kraštovaizdžio estetiką. Miestų raidos istorija, esamos urbanistinės tendencijos ir praktika įpareigoja įsigilinti bei kritiškai vertinti naujas globalias architektūrines koncepcijas. Remiantis teoriniais teiginiais ir praktiniais pavyzdžiais, teigiama, jog žaliosios architektūros objektai turi būti vertinami kaip sudėtinė tarpusavyje susietos technologinių, estetinių ir politinių priemonių sistemos dalis. Pagrindiniai įgyvendinimo Lietuvoje sėkmės veiksniai: koncepcijos integravimas į urbanistinę ir kraštovaizdžio politiką, nauda visuomenei, gamtos ir žmogaus sugyvenimo, vietos išteklių bei savitumo išsaugojimo prioritetai. Sisteminis visuomenės informavimas ir švietimas gali padėti įveikti žaliosios architektūros koncepcijos diegimui nepalankias paradigmas, pagal kurias geriausią gyvenimo kokybę galima pasiekti tik gyvenant nuosavame name gamtoje, o būsto kokybę atspindi rinkos kaina.

Straipsnyje, remiantis išanalizuotais mokslininkų požiūriais, nagrinėjamos akcijų kainų dinamikos interpretavimo techninės analizės metodu galimybės. Sprendžiant investicijų tvarumo uždavinį, vertinama finansų rinkų dinamika, atliekama išsami skirtingų laikotarpių finansinių priemonių kainų analizė, analizuojami ekonomikos cikliškumo principai. Atliktas tyrimas turėtų padėti nustatyti kiekvienos analizuojamos akcijos kainos vidutinius periodo pokyčius, kurie padės prognozuoti tendencijos kryptį ir įgyvendinti iškeltus tyrimo tikslus – turėti didesnę nei rinkos grąžą laikantis investicijų portfelio tvarumo koncepcijos.