Humanities Source

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, benamių skaičius mūsų šalyje didėja. Apgyvendinimo paslaugomis kasmet pasinaudoja nuo 4 iki 6 tūkst. žmonių, kuriuos įvardijame trumpalaikiais arba ilgalaikiais benamiais. Tačiau svarbu nuo trumpalaikės ir epizodinės gerovės paramos priklausomais tapusius benamius skatinti dalyvauti ilgalaikėje gerovės sistemoje. Vienas iš būdų yra dalyvavimas socialinio būsto aprūpinimo programoje. Tačiau čia susiduriama su dvejopa problema. Pirma, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje yra menkas socialinio būsto prieinamumas, palyginti su dideliu socialinio būsto poreikiu. Teigiama, kad mažas paja-mas turintiems asmenims galimybė išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą gali būti suteikta tik praėjus 20–30 metų nuo prašymo išnuomoti socialinį būstą pateikimo. Socialinio būsto politiką galima traktuoti kaip pažeidžiamiausių asmenų įgalinimą visavertiškai dalyvauti vi-suomenės gyvenime. Kaip teigia M. Braga ir P. Palvarini, jei socialinio būsto prieinamumas yra didelis, benamystė kaip reiškinys beveik neegzistuoja, o netinkamas socialinio būsto politikos įgyvendinimas prisideda prie benamystės šalyje plitimo.Antra, nagrinėjant šiuolaikinės informacinės visuomenės plėtros socialinius kultūrinius aspektus ir remiantis žinių spragų teorija, pirmiausia iškyla nelygių galimybių problema: visuomenė suskaidyta į dvi grupes – tuos, kurie turi galimybę ir geba naudotis informacija bei komunikacijos technologijomis, ir tuos, kurie negali ir nemoka jomis naudotis. Kaip parodo straipsnio autorių atlikta benamių apklausa 2019 m., benamiams trūksta informacijos apie socialinio būsto įsigijimą. Tai lemia objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Prie objektyvių veiksnių galima priskirti valstybės vykdomą viešinimą apie teikiamas paslaugas. Subjekty-viais veiksniais galima laikyti pačių benamių domėjimąsi pagalba. Benamiai išreiškia norą turėti socialinį būstą kaip asmeninio saugumo ir socialinio stabilumo garantą, gerovės pa-grindą, tačiau šis noras yra greičiau deklaratyvaus pobūdžio. Gyvenimas be nuolatinių namų panaikina miesto erdvių žmogui būdingus konkurencijos bruožus ir įtvirtina pralaimėtojų savybes: nusivylimą, nesuinteresuotumą ir neveiklumą. O tai, akivaizdu, taip pat prisideda prie benamystės plitimo šalyje.

Straipsnyje analizuojama benamių vaikų ir jų tarpasmeninės komunikacijos su artimiausia aplinka trikdžiai, kurie prisideda prie jų mokymo(si) mokykloje problemų. Keliama prielaida, kad konfliktiški santykiai su tėvais (globėjais), nepriežiūra šeimoje ir neskatinimas mokytis bei negatyvi aplinka, pasireiškianti mokyklos bendruomenėje, gali skatinti benamių vaikų ankstyvąjį pasitraukimą iš švietimo sistemos, taip kartu dar labiau gilinant vaikų socia­linę atskirtį. Manoma, kad būtent švietimas ir išsimokslinimas yra pagrindinis prevencinis benamystės mechanizmas, suteikiantis jaunam žmogui daugiau gebėjimų ir efektyvios savi­realizacijos bei gyvenimo kokybės gerinimo galimybių.

Esminis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas svarbiausiems padėties Lietuvos darbo rinkoje komponentams – užimtumui ir nedarbui vertinti. Atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes užimtumo ir nedarbo situacijos skirtumai bei raidos netolygumai vertinami pagal šalies regionus (apskritis) ir regionų grupes. Vienas iš publikacijos prioritetų – skirtingų duomenų šaltinių taikymas situacijai darbo rinkoje įvertinti. Straipsnyje detaliai nagrinėjama užimtumo rodiklių (jų indeksų) kaita bei stebimų pokyčių netolygumas regionų grupėse. Analizėje naudojamas tiek įprastinis nedarbo lygio rodiklis skaičiuojamas nuo darbo jėgos, tiek registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykio rodiklis. Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais atlikta nedarbo rodiklių palyginamoji analizė leidžia objektyviau įvertinti situaciją šalies regionuose.

Svetimžodžių funkcionavimas viešojoje lietuvių profesinėje kalboje yra prižiūrimas, aktyviai veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, rengiami terminų žodynai, pildomas Lietuvos Respublikos terminų bankas. Straipsnio tikslas – pristačius svetimžodžių funkcionavimo profesinėje kalboje tyrimą, atliekamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvių kalbos katedroje, apžvelgti išryškėjusius būdingiausius svetimžodžių vartojimo profesinėje kalboje ypatumus. Profesinėje kalboje vartojant svetimžodžius, matyti jų funkcionavimo poveikis skirtinguose lietuvių kalbos lygmenyse: rašyboje (ryškus kitų kalbų rašybos taisyklių poveikis), morfologijoje (tinkamos morfologinės adaptacijos parinkimas), žodžių daryboje (suaktyvėjęs hibridinių darinių vartojimas ir naujų žodžių darybos tipų kūrimasis); leksikoje (atsiranda naujų žodžių ir naujų tarptautinių žodžių reikšmių). Globaliojoje visuomenėje kitų kalbų poveikis gimtajai kalbai yra neišvengiamas, todėl atsirandančias kalbos naujoves reikia aprašyti, tirti ir vertinti.

Straipsnyje pristatomi nagrinėti XX-ojo amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje išleisti pradinių mokyklų gimtosios (tai yra lietuvių) kalbos vadovėliai, aptariami jų kalbos norminimo bruožai ir lietuvių kalbos norminimo aspektai. Apžvelgiamos ir to meto lietuvių kalbos programos ir jų įtaka vadovėlių ir jų kalbos turiniui ir kalbos mokymui.

Seeking to fill some gaps in territorial planning documents at least in part and temporarily an alternative and simplified social urban research method, to be used when selecting the most suitable location for auditorium space type venues in the city is provided in the paper. Drawing on different ideas about a location of architectural objects of cultural and public significance methodological location selection principles have been developed, Those principles could have been used in the open competition of 2012 to select a location for Kaunas Congress, Conference and Concert Hall.

Straipsnyje analizuojama kompleksinės pagalbos ankstyvojo amžiaus vaikams bei šeimoms sampratos įgyvendinimo modeliai, nagrinėjami šių modelių mechanizmai, sisteminių sprendimų poreikis kintant socioekonominei politikai. Sprendžiant teikiamų paslaugų modeliavimo problemas, nagrinėjamas specialistų elgesys ir kompleksiškumas. Turinio analizės metodu apibendrinant tyrimo rezultatus, identifikuojama modelio problematika, išryškinamos galimos kompleksinės pagalbos modeliavimo kryptys, paskirtis ir perspektyvos.