Social Work Abstracts

The objective of this article is to review the results of a children’s rights study of children without parental care or at risk of loosing parental in Lithuania. In conducting the analysis, the following research methods were applied: expert interview and focus group. Analysis of the situation showed that the main problems and obstacles preventing institutions from effectively implementing the rights of children from target groups are as such: lack of qualified specialists, insufficiently developed infrastructure, value judgements in society. To ensure that children without parental care or at risk of loosing parental care grow up in a harmonious environment, provision of information and social welfare to social risk families should be continued. Additionally, the following services should be developed in the future: individual and group consultations for parents held by different specialists, parenting education, building mutual relationships, summer camps and other socio-cultural services for children. Development of the following services would be appropriate: individual and group consultations for children held by different specialists, group and individual child development activities, activities in children's day care centres.

Straipsnyje remiantis statistiniais bei specialiųjų tyrimų duomenimis siekiama įvertinti vyresnio amžiaus asmenų potencialias galimybes dalyvauti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Darbe nagrinėjamas galimas gyventojų senėjimo poveikis užimtumui šalyje, pateikima vyresnio amžiaus žmonių padėties šiuolaikinėje darbo rinkoje apžvalga. Nemažai dėmesio skiriama išsiaiškinti pagrindines kliūtis, trukdančias vyresnio amžiaus asmenims sugrįžti į darbo rinką.

Straipsnyje analizuojamos jaunimo nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) paslaugos socialiai pažeidžiamam jaunimui siekiant jo užimtumo. Naujai žiūrima į NVO vaidmenį jaunimo darbinės integracijos procese – orientuojamasi į socialiai pažeidžiamo jaunimo specifinius poreikius ir problemas integruojantis į darbo rinką ir šių poreikių patenkinimą per dalyvavimą NVO veikloje. NVO matomos kaip institucijos, galinčios ugdyti socialiai pažeidžiamų jaunų asmenų bendro pobūdžio gebėjimus, reikalingus šiuolaikinėje darbo rinkoje. Straipsnyje remiamasi 2006–2007 m. atlikto nevyriausybinių organizacijų atstovų tyrimo duomenimis.

Straipsnyje nagrinėjama šalies jaunimo poreikiai, siekiant integruotis į darbo rinką, ypač daug dėmesio skiriant socialiai pažeidžiamo jaunimo – iškritusių iš švietimo sistemos, nuteistųjų be laisvės atėmimo bausmės, asmenų, besigydančių priklausomybės reabilitacijos centruose, – poreikių analizei. Analizė pagrįsta specialių tyrimų – jaunimo darbo centruose (toliau – JDC) besilankančio jaunimo bei šių centrų darbuotojų, kurie buvo atlikti 2006–2007 metais įgyvendinant EQUAL projektą „Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimas“, rezultatais. Atliktas tyrimas leido atskleisti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria norintys įsidarbinti jauni (14–29 m. amžiaus) asmenys, bei leido identifikuoti tikslinių grupių poreikius siekiant integruotis į darbo rinką.

Straipsnyje pristatomas tyrimas, skirtas išsiaiškinti asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybes. Remiantis oficialiosios statistikos bei empirinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad daugeliui nagrinėjamos grupės asmenų būdinga silpna motyvacija integruotis į darbo rinką, bendrieji gebėjimai neatitinka šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimų, tačiau išsilavinimo svarba nėra suvokta. Europos Sąjungos (toliau ES) šalių narių patirtis rodo, kad integracijai į darbo rinką didinti taikytinos priemonės yra suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą, mokymo programų nuolatinis tobulinimas, piniginės priemonės darbdaviams arba nekvalifikuotiems asmenims, specializuotos paslaugos ir kitos. Dėl konkrečių priemonių paprastai susitaria darbo rinkos socialiniai partneriai.

Straipsnyje pristatomas tyrimas, skirtas išsiaiškinti asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybes. Remiantis oficialiosios statistikos bei empirinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad daugeliui nagrinėjamos grupės asmenų būdinga silpna motyvacija integruotis į darbo rinką, bendrieji gebėjimai neatitinka šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimų, tačiau išsilavinimo svarba nėra suvokta. Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių patirtis rodo, kad integracijai į darbo rinką didinti taikytinos priemonės yra suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą, mokymo programų nuolatinis tobulinimas, piniginės priemonės darbdaviams arba nekvalifikuotiems asmenims, specializuotos paslaugos ir kitos. Dėl konkrečių priemonių paprastai susitaria darbo rinkos socialiniai partneriai.