Žiedinis statybinių medžiagų panaudojimas: Vilniaus garažų teritorijų urbanistinė koncepcija
Bagdonaitė, Ieva Julija |
Recenzentas / Rewiewer | |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Uogintas, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Čiupailaitė-Višnevska, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Intensyvėjant globalizacijos procesams ir urbanistinių centrų plėtrai, miestai yra pagrindiniai veiksniai prisidedantys prie klimato kaitos, resursų trūkumo, atliekų kiekio augimo ir aplinkos degradacijos. Ši netvari tendencija ryški Europoje, kur 36 % atliekų susidaro statant ir griaunant pastatus. Lietuva nėra išimtis, čia susidarantys statybinių ir griovimo atliekų kiekiai kiekvienais metais didėja. Miestų netvarumą užtikrina dabartinis linijinis ekonomikos modelis, kai naudojamos medžiagos proceso pabaigoje tampa atliekomis. Norint keisti šią neigiamą tendenciją urbanistiniuose centruose, yra itin svarbu pereiti prie alternatyvaus žiedinio ekonomikos modelio, skatinančio pakartotinį panaudojimą kiekviename produkcijos ir vartojimo etape. Baigiamajame magistro darbe pasirinkta koncentruotis į žiediškumo įgyvendinimą statybų sektoriuje. Analizuojamos Vakarų Europos miestuose pradedamos taikyti žiediškumo praktikos ir moksliniai tyrimai, padedantys išgryninti esmines strategijas veiksmingam žiedinės statybos modeliui urbanistiniu masteliu užtikrinti. Siekiant šį modelį pritaikyti Vilniaus mieste, darbe pasirinktos buvusių sovietinių garažų teritorijos, per laiką praradusios savo paskirtį ir tapusios įvairių medžiagų ir atliekų nelegaliais ar netvarkomais sąvartynais. Šios teritorijos pasklidusios miesto audinyje ir tapusios urbanistinėmis dykromis, todėl siūloma jas transformuoti į žiedinės statybos centrų tinklą. Darbe detalizuojamas šio tinklo realizavimas trijose Vilniaus miesto zonose, iš kurių smulkesnei realizacijai ir vystymui pasirenkama teritorija vidurio zonoje, Pašilaičiuose, aktuali Vilniaus kontekste dėl daugiabučių renovacijos poreikio. Šioje teritojoma siekiama etapiškai, žiediškais principais ir kontekstualizuotai vystyti naują multifunkcinį rajoną, kurio židinys būtų miesto kasybos (urban mining) centras.
With the intensification of globalisation and the expansion of urban centres, cities are major contributors to climate change, resource scarcity, waste growth and environmental degradation. This unsustainable trend is pronounced in Europe, where 36% of waste is generated by the construction and demolition of buildings. Lithuania is no exception, with construction and demolition waste volumes increasing year on year. The unsustainability of cities is ensured by the current linear economic model, where materials used become waste at the end of the process. In order to reverse this negative trend in urban centres, it is crucial to move towards an alternative circular economic model that promotes reuse at every stage of production and consumption. The final Master's thesis has chosen to focus on the implementation of circularity in the construction sector. It analyses the circularity practices and research that have been introduced in Western European cities, helping to identify key strategies for an effective circular construction model at the urban scale. In order to apply this model in Vilnius, the work focuses on the sites of former Soviet garages that have lost their purpose over time and have become illegal or unmanaged dumping grounds for various materials and waste. These sites are scattered in the urban fabric and have become urban wastelands, and it is therefore proposed to transform them into a network of circular construction centres. The paper details the implementation of this network in three zones of Vilnius, of which the territory in the middle zone, in Pašilaiči, is chosen for more detailed implementation and development, which is relevant in the context of Vilnius due to the need for renovation of apartment buildings. The aim of this area is to develop a new multifunctional district in a phased, circular and contextualised way, with urban mining as its focal point.