The role of sociocultural aspects in the city's sustainable development

Tiriamoji problema. Lietuvos miestų istorija, urbanistikos raida ir gyven-tojų puoselėjamos vertybės glaudžiai susijusios su Vakarų Europos kultūra. Netolimos praeities socialistinėje santvarkoje šie Lietuvos ryšiai susilpnėjo, o to meto centralizuoto planavimo pėdsakų palikta ne tik miestų urbanistinėse struktūrose, bet ir visuomenės sąmonėje. Nors 1995 m. buvo priimtas pakeitęs padėtį naujas teritorijų planavimo įstatymas, o nuo 2004 m. Lietuva yra visa-vertė ES narė, sovietmečio palikimas jaučiamas iki dabar ir riboja visuotinai pripažintos darniosios plėtros įgyvendinimo procesus. Rio de Žaneiro deklaracijoje, priimtoje 1992 m., buvo įvardyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vys-tymosi veiksmų programa, apimanti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių uždavinių integraciją. Europa šį siekį pripažino Aalborgo chartijos dokumente. Darniosios plėtros idėja susilaukia pritarimo, mokslininkai jos privalumus įrodo vertindami jos rezultatus. Tam skirtos darniosios plėtros, gyvenimo kokybės indikatorių sistemos, gyventojų nuomonių apklausos. Demokratija, laisvoji rinka ir globalizacijos tendencijos keičia Lietuvos miestų erdvinį modelį ir gyventojų sociokultūrines vertybes. Tačiau kol kas šie aspektai darniosios plėtros problematikoje nagrinėjami mažai. Valstybės lyg-menyje kompleksiniai miestų darniosios plėtros klausimai, priskirti skirtingoms ministerijoms, prarado savitą problematiką ir integruotą, strateginį valdymą. Negalima tiksliai pasakyti, kiek darnos yra mūsų miestuose, nes iki šiolei netu-rime urbanistinės politikos ir darniosios plėtros indikatorių etalono, urbanisti-kos srityje neatliekami kompleksiniai moksliniai tyrimai, nevykdoma pokyčių priežiūra, valstybės lygiu neįvertinti naujosios urbanistikos meniniai estetiniai rezultatai, o viešo planavimo teorija ir praktika visuomenės intereso požiūriu kelia abejonių specialistams ir gyventojams. Todėl poreikis ištirti sociokultūri-nių aspektų vaidmenį darniojoje miesto plėtroje yra aktualus Lietuvos teritorijų planavimo sistemos tolesniam tobulinimui. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas – remiantis atliktu tyrimu iš-nagrinėti esmines Lietuvos miestų darniosios plėtros, strateginio teritorinio pla-navimo sistemos taikymo tendencijas bei pasiūlyti tinkamiausius, istorijos, mokslo ir praktikos patikrintus darniosios plėtros sprendimus, atitinkančius sociokultūrinės aplinkos savitumą, urbanistikos meniškumo tradicijas. Siekiant šių tikslų iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos miestų vaidmenį siekiant valstybės gerovės ir at-skleisti problemas, iškylančias diegiant darniosios plėtros ideologiją urbanistikoje. 2. Apibūdinti esminius visuomenės dalyvavimo principus, nuo kurių pri-klauso visuomenei svarbi darniosios plėtros urbanistinių sprendinių kokybė, tarp jų ir meniškumas. Pasiūlyti mokslo tyrimais paremtus metodus, kurie užtikrintų savito, raiškaus darniosios plėtros miesto modelio kūrimą, techninių ir estetinių urbanistikos kokybių balansą, visuomenės intereso identifikavimą ir įgyvendinimą strateginio urba-nistinio planavimo metu. 3. Suformuoti darniosios plėtros konvergencijos su strateginiu bei ben-druoju planu modelį, atitinkantį miesto sociokultūrinę situaciją ir už-tikrinantį tinkamą urbanistinės estetikos kokybę. Metodai ir ribos. Kadangi darbe nagrinėjama tema turi daugiaaspektį ir tarpdisciplininį pobūdį, taikyti analitiniai, kokybiniai ir kiekybiniai ekspertiniai ir matematinės statistikos metodai. Pagrindinis dėmesys sutelktas į pastarųjų septyniolikos metų laikotarpį, kuris Lietuvai yra sudėtingas socialine, kultūrine prasme, pasižymi urbanistinių erdvinių struktūrų estetinių savybių kaita bei nuolatine miestų planavimo reglamentų ir plėtros metodų kaita. Darbo naujumas. Integruotų strateginio teritorinio planavimo metodų tai-kymo urbanistikoje tema yra gana nauja Rytų ir Vidurio Europoje, taip pat Lie-tuvoje. Nors 2003 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę dar-naus vystymosi strategiją, tačiau teritorijų planavimo teisinėje bazėje ir miestų planavimo metodikose apie darniąją plėtrą tiesiogiai nekalbama. Lietuvoje nepakankamai tyrinėta, kokie miestų plėtros metodai ir modeliai gali sušvelninti pereinamojo laikotarpio urbanistines deformacijas, humanizuoti gyvenimo kokybę. Miestų teritorijų planavimo procese skatinama dalyvauti visuomenė, daž-nai remiamasi ekspertų nuomone, tačiau praktikoje trūksta mokslu pagrįstų metodų, kurie leistų priimti objektyvesnius sprendimus, prognozuoti būsimus konfliktus ar jų išvengti. Šio darbo vieną iš naujumo lygmenų sudaro tai, kad čia analizuojamos meniškosios, estetinės urbanistikos kokybės ir jų reikšmė darniajai miestų plėt-rai, kultūros tradicijų tęstinumui. Tai dar mažai akcentuojama teoriniuose mokslo darbuose ir praktikoje. Darbo pritaikomumas. Tyrimo rezultatai skirti naudoti projektuotojams, mokslininkams, administratoriams, ekspertams ir aukštųjų mokyklų studen-tams. Jie padės Lietuvos miestų savivaldybėms priimti ilgalaikius, strateginius miestų teritorijų plėtros sprendimus, suteiksiančius visavertes urbanistines ko-kybes, pagrįstas visuomenės interesais. Galės padėti formuoti valstybės urba-nistinę politiką ir efektyviai panaudoti Lietuvos miestų urbanistinį potencialą valstybės konkurencingumui ir žmonių gerovei didinti. Darbo struktūra ir apimtis. Pirmajame skyriuje aptariama Lietuvos miestų urbanistikos darniosios plėtros problematika esamos teritorijų planavi-mo sistemos kontekste, šios plėtros uždaviniai ir jų reikšmė tyrimo objektui, nusakomas darbo aktualumas, darbo tikslai ir uždaviniai, mokslinis naujumas, tyrimo metodai bei ribos. Antrajame skyriuje nagrinėjama užsienio ir Lietuvos patirtis taikant darniosios plėtros idėjas ir jų paieškas urbanistinio planavimo procese, ieškoma taikytinų strateginių integruotų plėtros planavimo metodų. Trečiajame skyriuje analizuojami viešieji planavimo subjektai ir jų nuomonės priklausomybės kriterijai siekiant darniosios plėtros ir paisant visuomenės inte-reso miesto planavimo problematikoje. Pateikiami siūlymai dėl ekspertinių ins-titucijų nuomonių taikymo strateginiam bendrajam planavimui ir jų patikimu-mo įvertinimo metodų. Ketvirtajame skyriuje pateikiama apibendrinta estetinio savitumo ir tapatumo analizė ir jų sąryšis su miestų darniąja plėtra bendrojo plano lygmenyje. Siūlomi modeliavimo pavyzdžiai siekiant estetinių ir techni-nių urbanistinių kokybių suderinamumo darniosios miesto plėtros modelyje. Darbas užbaigiamas išvadomis ir siūlymais. Darbą sudaro 164 psl. teksto, 218 literatūros šaltinių, 54 iliustracijos. Bendrosios išvados 1. Tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje, panašiai kaip ir daugelyje Rytų Vi-durio Europos regiono miestų, urbanizacijos lygis auga, tačiau darniosios plėt-ros uždaviniai urbanistikoje iki šiolei nagrinėjami nepakankamu teoriniu ir praktiniu lygiu. Nevyksta sisteminiai Lietuvos miestų urbanistikos transforma-cijų kokybės vertinimai. Valstybė, savivaldybės reikiamu lygiu neinvestuoja į mokslinius tyrimus ir metodikos centrų kūrimą, neskatina visuomeninių organi-zacijų darbo visuomenės švietimo šiame sektoriuje. 2. Nustatyta, kad šiuolaikinės urbanistikos kokybę nulemia vyraujančios tendencijos (energetikos, susisiekimo, ekologinės taršos ir globalios kultūros srityse) ir buvusių nei naujai kuriamų planavimo sistemų, sociokultūrinių ver-tybių koegzistavimo ir priešpriešos veiksniai. Nepriklausomos Lietuvos laiko-tarpiu darniosios urbanistinės plėtros sistemos kūrimą varžo: a) strateginės ur-banistinės politikos stoka; b) urbanistinės plėtros valdymo ir planavimo išskaidymas į sektorius (valstybės, savivaldybių lygyje prarasta integrali urba-nistinės plėtros problematika); c) teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemos trūkumai. 3. Atlikus pasaulio ir Lietuvos miestų strateginių teritorinių planų ir pro-cesų palyginamąją analizę ir siekiant darniosios plėtros integravimo į urbanisti-ką siūloma taikyti: a) integruotus strateginio ir teritorinio bendrojo planavimo bei įgyvendinimo metodus; b) kompaktiškus urbanistinius modelius, c) poli-funkcines, policentrines urbanistines struktūras. 4. Planavimo teorijų ir praktikos tyrimai atskleidė esminę Lietuvos terito-rijų planavimo viešo proceso problematiką, ribojančią miestų plėtros rezultatų kokybę ir palankų proceso įvertinimą visuomenėje: a) teritorijų planavimo sri-tyje neapibrėžtas viešasis interesas ir proceso dalyvių atsakomybė už įgyvendi-nimą; b) taikomos viešojo proceso priemonės (informavimas, konsultacijos ir pasiūlymai) nesusietos su viešuoju interesu nei teisėje, nei praktikoje. B��tini tolesni viešo intereso problematikos tyrimai moksle ir pasiūlymai teisinei, me-todinei bazei tobulinti. 5. Demokratijos plėtra ir visuomenės (viešųjų institucijų) dalyvavimas kuriant darniąją urbanistinę plėtrą Lietuvoje yra tarpusavyje susiję ir vis dar aktualūs dalykai. Viešųjų institucijų dalyvavimo strateginio bendrojo planavi-mo procese rezultatai priklauso nuo visuomenės intereso apibrėžimo, individo bei visuomenės tikslų ir uždavinių suderinimo ir koordinavimo. Strateginis bendrasis planas, atspindintis viso miesto gyventojų interesus, yra aukščiausias visuomenės interesas. Siekiant šių planavimo rezultatų būtina tam parengti miesto planavimo specialistus ir projektuotojus. 6. Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų viešo proceso analizės pavyzdžiu nustatyta, kad kai trūksta teritorinių indikatorių, ekspertinių instituci-jų apklausos, kurių rezultatų patikimumas įvertintas taikant matematinės statis-tikos metodus, yra gal net vienintelis būdas pagrįsti visuomenei svarbias atskirų miesto rajonų ir viso miesto, o ne atskiros interesų grupės problemas ir uždavi-nius. Įgyvendinant bendruosius planus turi būti detaliau tiriama viešųjų institu-cijų nuomonė, nes tai galėtų sušvelninti galimus konfliktus įgyvendinant naujos plėtros ir rekonstrukcijos reglamentus. Siūloma matematinius ekspertinio verti-nimo metodus plačiai taikyti teritorijų planavimui. 7. Kontekstualios, d.

Topicality of the problem. The history of Lithuanian cities, urban deve-lopment and the values of the inhabitants are closely linked with the West Eu-ropean culture. In the recent socialist past of Lithuania, these links had weakened, while the centralized planning of that period left its footprints not only in the urban structures, but in social consciousness as well. The legacy of the soviet times shows itself even now, though a new law changing the situa-tion in territorial (spatial) planning was adopted in 1995 and the integration to EU urban policy started in 2004. They are responsible for the delay of the imp-lementation of a generally accepted idea of sustainable development. In the Declaration adopted in 1992 in Rio de Janeiro, the main principles of sustainable development and integration of the social, economical, environ-mental issues were outlined and the 21-st century program of activities aimed at achieving sustainable development was presented. In Europe, this aim was con-firmed by the Aalborg Charter. Researchers have demonstrated its advantages by evaluating the results obtained. For this purpose, sets of indicators and citi-zens pools of sustainable development and quality of life were created. Democracy, the market economy and global trends are changing the spa-tial patterns and socio - cultural values of citizens of Lithuania. Nevertheless, how much those urban changes are in line with sustainable development princi-ples, have not been paid much attention. At the state level, the complex urban sustainable development issues are separate in to the various state ministries and have lost their specific character and integral strategic management. It is hardly possible to define the level of urban sustainability in our country, since the necessary research has not been carried out in this area. Moreover, recent aesthetic qualities of urban development and open planning process raise doubts among specialists and town-dwellers, as far as public interest is concer-ned. Therefore, it is important to determine the role of social and cultural fac-tors in sustainable urban development for improving the system of territorial planning in Lithuania. Aim and tasks of the work. The aim of the work is to investigate the ma-jor trends of applying the system of sustainable urban development and strate-gic territorial planning in Lithuania and to offer adequate, as well as scientifi-cally and practically validated solutions of sustainable development, which would take into account the specific of the socio-cultural environment and ur-ban development artistic traditions. To achieve this aim, the following tasks should be performed: 1. To analyze the role of Lithuanian cities in securing the social and eco-nomic well-being of the state and identify the urban problems arising in implementing the ideas of sustainable development. 2. To outline the main principles of public involvement in the process of sustainable development, largely determining the aesthetic quality of urban development solutions and to offer well-grounded scientific me-thods, ensuring identification and implementation of the public inte-rest in strategic master planning. 3. To develop a model of integrating sustainable development principles into strategic master plans, meeting social and cultural conditions in the city and ensuring the high quality of urban aesthetics and identity. Methodology of the work. Since the topic considered is a multifaceted subject of interdisciplinary character, several research methods are used to in-vestigate it: a comparative analysis, experts estimates and mathematical me-thods of determining the reliability degree of those estimates. The emphasis is placed on the period of recent seventeen years which is a complicated length of time in sociocultural and aesthetic terms, being also characterized by constantly changing regulations and methods of urban planning. Scientific novelty. Application of combined methods of strategic planning in urban development is relatively new in Eastern and Central Europe. In spite of the fact that the Government of Lithuanian Republic adopted the National Strategy of Sustainable Development, this strategy is not taken into account in the territorial planning statutes and practice. It has not been determined by re-search what methods and models could reduce the effects of deformations in current urban structures and improve the quality of life. The public is encouraged to take part in urban planning and expert estimates are taken into consideration, however, the dependence of their judgments on so-ciocultural factors as well as the spread of estimates and its limits have not been determined. In practice, there is a lack of scientifically grounded methods for imp-lementing public interest and making rational solutions which alloved to predict potential conflicts. One of the innovative aspects of the present work is the analy-sis of aesthetic qualities and their role in sustainable urban development, which, so far, have not been paid due attention in theoretical research and practical work. Practical value. The results obtained in the research can be used by desig-ners, researchers, administrators, experts and students of higher schools. They can help Lithuanian municipalities to make strategic solutions for long-term urban development to provide new valuable, aesthetic urban qualities based on the pub-lic interest. They can also help to develop the state policy of urban development and to effectively use the potential of urban network for increasing state competi-tiveness, economic development and well-being of Lithuanian people. The volume of the scientific work. The dissertation includes a general description of the work, 3 chapters, conclusions, a list of published works. The work consist of 164 pages, 54 figures, 9 tables. 1. Modern ideologies of urban development in the world and Lithuania 1.1. Models of sustainable urban development. Based on the history of urban development of the West countries and Lithuania and theoretical works, this chapter analyses the concept of a humane city and the attempts to create a model of an ideal city in a constantly changing social-cultural environment, to achieve social, economic and environmental harmony. The city is a live, constantly changing formation whose territories distin-guish themselves by different features, and transformation trends: birth (a new development), the growth (enlargement) and aging (conservation, restoration, revitalisation, conversion). If no preparations are made for that, changes beco-me chaotic, people find it difficult to orient in urban environment and usual features of the individuality of the city are lost and communities are destroyed. Such an information is relevant when the world moves from the industrial so-ciety to a knowledge-based one and solves urban development issues by means of principles of the sustainable development. 1.2. Analysis of modern trends of urban development. Sustainable de-velopment is based on integrated, strategic thinking and long-term vision. It directly related to the trends for urban population and the use of energy resour-ces. Excessive consumption of energy resources is related to the buildings, which consume as much as 50 % of energy, to the former modernistic functio-nal zoning and urban sprawl. Lithuania’s legal territorial planning system, spatial heritage from the eighth decade of the past century (known as K. Šešelgis balanced regional planning model, continued by scientists: J. Bučas, Z. Daunora, P. Juškevičius, V. Stauskas, P. Kavaliauskas, J. Vanagas, etc.) and current tetritorial planning projects (Master plan of the Territory of the Republic of Lithuania, the idea of the Vilnius–Kaunas region of European significance, Vilnius strategic and mas-ter planning, etc.) – creates prerequisites for the implementation of the princi-ples of sustainable development (EU urbanpolicy) (Fig 1). The creation of such a system in Lithuania is hampered by dividing complex issues of urban development into sectors and loosing the integral issue of the ur-ban development at the state, municipal level. Factors of coexistence and opposi-tion of the former and newly created planning systems, of sociocultural Fig 1. Hierarchy of strategic territorial plans in Lithuania values and supremacy of the political will over professionally designed urban solutions, are important as well. 1.3. Convergence of sustainable development planning with master plan. Many scientists-theoreticians took interest in the possibilities of applying strategic planning in the public sector. The strategy of urban planning is unders-tood as an integrated, a long-term general direction (vision), which is based on understanding of external and internal environment of the city and cannot be constantly changed (Fig 2). Fig 2. Totality of strategic planning process Seeking to integrate the sustainable development principles into urbanism and to reduce current deformations of inherited urban structures of functional zoning, integrated methods of strategic planning and implementation are offe-red for application to urban planning. It complies with the process of master planning specified in the Republic of Lithuania Law on Territorial The diffe-rences noticed in the processes of integration (in the analysis of the situation, in revealing competitive advantages of the locality, in the monitoring process) can be easily eliminated. Co-ordination of planning processes and documents en-courages experts and managers for creativity, to seek higher artistic values and harmony in designing the city territories. There might be different schemes for coordinating the strategic and master plans (Fig 3). Fig 3. Different schemes for coordinating the strategic and master plans 2. Integration of public interest into sustainable urban development 2.1. Public subjects of public urban planning. The fundamental.