Assessment of circularity constraints in the European Union’s solar photovoltaics supply chain

Disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama tiekimo grandinės žiediniams ap-ribojimams vertinti. Šiame darbe tiekimo grandinė apibrėžiama kaip žiedinė tiekimo grandinė (toliau ‒ ŽTG), apimanti medžiagų, komponentų ir pro-duktų gyvavimo ciklo pabaigos valdymą. Identifikuota mokslinių tyrimų spraga – trūkstama priemonė, kuria organizacijos galėtų naudoti norint nuo-lat tobulinti žiedinę tiekimo grandinę. Darbo tikslas ‒ pasiūlyti žiedinės tie-kimo grandinės teorinės sistemos modelį, skirtą žiediškumui gerinti. Be to, siūloma priemonė ‒ žiediškumo apribojimų nustatymo ir vertinimo pro-cedūros seka, kurią disertacijoje pritaikomą Europos Sąjungos (toliau – ES) saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje. Pirmame disertacijos skyriuje atlikta literatūros analizė leido sudaryti žiediškumo vertinimo rodiklių sąrašą ir pasiūlyti ŽTG teorinę sistemą. Ant-rame skyriuje pasiūlyta žiediškumo apribojimų identifikavimo ir vertinimo priemonė bei aprašyti naudoti metodai. Trečią skyrių sudaro naudotų me-todų rezultatai. Darbo uždaviniai apima: (1) ŽE principų tiekimo grandinėse analizę, (2) teorijų ir sampratų, susijusių su ŽE tiekimo grandine, analizę, (3) rodiklių sistemos, skirtos žiediškumui tiekimo grandinėje matuoti, sukū-rimą, (4) žiedinės tiekimo grandinės teorinės sistemos modelio sukūrimą, (5) žiediškumo apribojimų vertinimo ir sprendimų identifikavimo priemo-nės pasiūlymą ir pritaikymą ES saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje. Di-sertacijoje pasiūlytas žiedinės tiekimo grandinės teorinis modelis praplečia apribojimų, žinių valdymo, ištekliais pagrįsto požiūrio ir priklausomybės nuo išteklių teorijas. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip su ŽE susijusios ži-nios, ištekliai ir gebėjimai veikia ES saulės fotovoltikos tiekimo grandinės žiediškumo potencialą. Disertacijos išvados atskleidžia žiediškumo apribojimus ES fotovolti-kos žiedinėje tiekimo grandinėje. Apribojimai yra skirtingų pobūdžių ‒ nuo fragmentiško kiekvienos ES valstybės narės teisinio reglamentavimo, susi-jusio su eksploatuoti netinkamų saulės modulių tvarkymu, iki žiedinės tie-kimo grandinės sunkumų, bendradarbiaujant žiediškumo tikslais. Neryžtin-gas keitimasis informacija turi įtaką ir kitiems trims didžiausiems apriboji-mams: nepakankamas fotovoltinių saulės modulių atsekamumas, prastas logistinis aptarnavimas atvirkštinėje tiekimo grandinėje ir neteisėtas eksploa-tuoti netinkamų fotovoltinių modulių eksportas į ne Europos šalis. Tyrimo rezultatais pagrįstose rekomendacijose siūloma sinchronizuoti ES valstybių narių reguliavimo aplinką, standartizuoti nebenaudojamų saulės modulių operatorių dalijimąsi duomenimis žiediškumo tikslais ir ES įdiegti centrali-zuotą duomenų bazę, kurioje būtų tvarkomi visi su žiediškumu susiję ŽTG duomenys.

The dissertation focuses on analysing circularity constraints within a supply chain. The supply chain in this dissertation is defined as a circular supply chain (CSC) that includes materials, components, and end-of-life management of products. The identified research gap is a missing method for organisations to constantly improve circularity in the supply chain. The dissertation aims to propose a circular supply chain theoretical framework model for the continuous improvement of circularity in the CSC. Furthermore, a tool consisting of the sequence of the procedure for identification and assessment of circularity constraints is proposed and applied in the EU photo-voltaics (PV) industry. The literature analysis in the first chapter resulted in a list of indicators to measure circularity and the proposition of a CSC theoretical framework. The second chapter proposes a tool for identifying and assessing circularity constraints. It also describes the methods used. The third part of the dissertation provides the results of the methods used. Dissertation tasks include (1) analysing CE principles in supply chains, (2) analysing theories and concepts related to CE in supply chains, (3) developing an indicator system to measure circularity in the supply chain, (4) proposing a circular supply chain theoretical framework model, (5) proposing and applying a tool for circularity constraint assessment and solution identification in the EU PV supply chain. The dissertation proposed a circular supply chain theoretical framework model that expands the theory of constraints, knowledge management, resource-based view and resource-dependency theories. The research findings reveal how CE-related knowledge, resources, and capabilities impact the EU PV supply chain’s circularity potential. The dissertation findings are a list of circularity constraints within the EU PV supply chain. The constraints range from a fragmented regulatory approach for end-of-life PV module management in each EU member state to industry difficulties in cooperating for circularity purposes. The top priority is the hesitant exchange of information. Where most photovoltaics industry components are produced outside the European Union, it is difficult to obtain information regarding materials content, recyclability, disassembly, testing history, etc. The hesitant exchange of information also affects the top four constraints: insufficient traceability of photovoltaic modules, poor logistics handling in the reverse supply chain and illegal end-of-life photovoltaic module exports to non-European countries. The recommendations of the dissertation results suggest synchronising the regulatory landscape across the EU member states, standardising end-of-life PV module operators’ data sharing for circularity purposes, and implementing a centralised database in the EU to manage all CSC data related to circularity.