Mažos taršos zonų ribų nustatymo metodikos parengimas
Makaras, Gabrielius |
Grigonis, Vytautas | Recenzentas / Rewiewer |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama sukurti moksliškai pagrįstą mažos taršos zonų (toliau - MTZ) ribų nustatymo metodiką Lietuvos miestuose, integruojant Europos miestų gerąją praktiką ir taikant daugiakriterius vertinimo metodus. Atlikta užsienio gerosios praktikos, teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė bei ekspertinė apklausa, kurios metu nustatyti 11 reikšmingiausių kriterijų MTZ riboms. Daugiakriterė analizė (SAW ir TOPSIS metodais) pritaikyta trims Vilniaus MTZ scenarijams (esamam ir dviem Darnaus judumo plano etapams) kiekybiškai palyginti. Rezultatai parodė, kad optimali yra plačiausios aprėpties MTZ alternatyva (atitinkanti Darnaus judumo plano II etapo scenarijų ir apimanti didžiąją dalį miesto centrinės teritorijos), užtikrinanti geriausią aplinkosauginių, socialinių ir infrastruktūrinių rodiklių balansą bei mažiausią neigiamą ekonominį poveikį. Sukurta metodika yra lanksti - ji leidžia savivaldybėms kiekybiškai palyginti skirtingus MTZ scenarijus, planuoti laipsnišką taršos mažinimą ir gali būti pritaikyta kituose miestuose.Darbo tekstinę dalį sudaro 85 puslapiai, 15 paveikslų, 8 lentelės.
This master's thesis aims to develop a scientifically grounded methodology for determining low-emission zone boundaries in Lithuanian cities by integrating European cities' best practices and multi-criteria evaluation methods. The research involved an analysis of European best practices, relevant legislation, and scientific literature, as well as an expert survey to identify 11 key criteria influencing LEZ boundary setting. A multi-criteria analysis (using SAW and TOPSIS methods) was applied to quantitatively compare three LEZ scenarios for Vilnius (the current situation and two Sustainable Urban Mobility Plan (SUMP) scenarios). The results indicate that the broadest LEZ alternative (corresponding to the SUMP Stage II scenario) is optimal, offering the best balance of environmental, social, and infrastructure indicators and the least negative economic impact. The developed methodology is flexible, providing municipalities with an evidence-based tool to compare different LEZ scenarios, plan phased emission reductions, and adapt the approach to other cities.