Krantinės architektūra: daugiafunkcis centras Klaipėdoje
Matusevičius, Redas | Architektūros katedra |
Baigiamajame darbe nagrinėjama krantinės architektūros problematika. Yra pastebina, kad šiame laikmetyje į miestų krantines žvelgiama kaip į didelį rekreacinį potencialą turinčias teritorijas, viešąsias erdves. Vis dažniau rengiami su vandeniu besiribojančių teritorijų regeneracijos projektai. Pasaulinė praktika rodo, kad architektūrinėmis - urbanistinėmis priemonėmis atgaivintos krantinės dažnai tampa patraukliais visuomeniniais, kultūriniais, socialiniais židiniais. Krantinės yra neatsiejamai susijusios su miesto identitetu ir gyvybingumu. Be santykio su vandeniu, yra sunkiai įsivaizduojamas daugelio garsių pasaulio miestų egzistavimas. Vandens erdvę formuojanti architektūra yra itin svarbi, nes miestų krantinės dažniausiai yra gerai apžvelgiamos, todėl turi daug įtakos miesto identiteto, įvaizdžio kūrimui. Kartais krantinė laikoma miesto „veidu”, „vizitine kortele”. Vanduo urbanizuotoje struktūroje - ypač patrauklus gamtinis elementas, tad krantines būtų galima laikyti išskirtinėmis miesto teritorijomis, kuriose architektūros projektavimui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys. Ir vis dėlto vis dar yra ne mažai teritorijų, besiribojančių su vandeniu, kurių būklė yra prasta, reikalingas jų atitinkamas sutvarkymas, naujos architektūros krantinėje formavimas. Eksperimentinio projekto parengimui buvo pasirinkta teritorija Klaipėdos mieste, kuriam jau nuo seno būdinga architektūros gretimybė šalia vandens. Vanduo - išskirtinis gamtinis elementas mieste. Iškeliama mintis, jog reikšmingo vandens elemento svarbą mieste galėtų pabrėžti išskirtinė architektūra. Yra kuriamas krantinės architektūros įvaizdis miesto kontekste, suteikiantis ženkliškumo, atpažįstamumo šalia upės formuojamai erdvei. Darbo apimtis: tekstinė dalis, kurią sudaro įvadas, analitinė dalis, kurioje apžvelgiama teorinė medžiaga, analizuojami krantinės architektūros analogai, pateikiama vietos analizė. Darbo pabaigoje padaromos išvados, pateikiamas literatūros sąrašas.
In this era, urban waterfronts are seen as areas with high recreational potential, public spaces. Regeneration projects in water-adjacent areas are increasingly being developed. Global practice shows that waterfronts revived by architectural-urban means often become attractive social, cultural and social foci. Waterfronts are inextricably linked to the city's identity and vitality. Without a relationship with water, the existence of many world-famous cities is hard to imagine. The architecture that forms the water space is extremely important, because the urban waterfronts are usually well overviewed, therefore they have a lot of influence on the creation of the city's identity and image. Sometimes the waterfront is considered the "face" of the city, the "business card". Water in an urbanized structure is a particularly attractive natural element, so the waterfronts could be considered as exclusive urban areas where a lot of attention should be paid to architectural design. Yet there are still quite a few areas bordering the water, which are in poor condition, they need to be properly rehabilitated, the formation of new architecture on the waterfront. For the preparation of the experimental project, the territory in the city of Klaipeda was chosen, which has long been characterized by the proximity of architecture near the water. Scope of the work: textual part, which consists of introduction, analytical part, in which theoretical material is reviewed, analogues of waterfront architecture are analyzed, location analysis is presented. At the end of the work, conclusions are made and a list of references is provided.