Investicijų efektyvumas plėtojant automobilių kelių infrastruktūrą

Reziumė Disertacijoje tiriamas investicijų į automobilių kelius efektyvumas. Pagrindiniai tyrimo objektai yra kelių naudotojų ir kelio zonoje gyvenančių gyventojų sąnaudų (nuostolių) bei kelio priežiūros sąnaudos, patiriamos eksploatuojant kelius iki jų kokybės pagerinimo ir po jo. Šie objektai svarbūs tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektais, nes laiku į prioritetinius kelių ruožus jų kokybės pagerinimo atžvilgiu investuotos lėšos leidžia sumažinti valstybės ir kelių naudotojų patiriamas sąnaudas (nuostolius). Tam tikslui disertacijoje pristatomas modelis, pagal kurį naudojant globalios optimizacijos programą LP-paieška (iš rusų kalbos „Линейная последовательность“), būtų galima ieškoti būdų šias sąnaudas minimizuoti, analizuojant kelių projektų visumą. Darbe sprendžiami uždaviniai: analizuojama kelių infrastruktūros reikšmė šiuolaikinės ekonomikos sistemoje, investicinių projektų valdymo problemos, pasaulinėje praktikoje taikomos metodikos kelių investicijoms pagrįsti, nustatomi pagrindiniai parametrai, susiję su minėtomis sąnaudomis, sudaromi funkciniai priklausomumai tarp pagrindinių kelio kokybės parametrų ir piniginių sąnaudų kaitos, sudaromas modelis visuomenės sąnaudoms minimizuoti. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai ir keturi priedai. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, analizuojama mokslinė literatūra, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi autoriaus pranešimai ir publikacijos, disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas Lietuvos kelių infrastruktūros analizei, jos reikšmei šalies ekonomikos sistemoje. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir konkretizuojami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje analizuojamos investicinių projektų valdymo problemos, automobilių kelių investicinių projektų pagrindimas. Trečiajame skyriuje pristatomas perspektyvus kelių infrastruktūros investicijų efektyvumui nustatyti skirtas modelis. Ketvirtajame skyriuje atliekami empiriniai tyrimai ir pateikiami investicinio kelių projekto efektyvumo, naudojant sukurtą modelį ir jam pritaikant globalios optimizacijos LP-paieška metodą, apskaičiavimo pavyzdžiai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas rezultatų apibendrinimas. Disertacijos tema autorius paskelbė tris mokslinius straipsnius Lietuvoje ir užsienyje, iš kurių vienas – įtrauktas į Iconda, Compendex duomenų bazes; vienas recenzuojamame mokslo žurnale ir vienas tarptautinėje konferencijų medžiagoje. Įvadas Tiriamoji problema Lietuvoje, kaip ir kitose besiplėtojančios ekonomikos šalyse, pagrindiniu tikslu yra spartus nacionalinės ekonomikos augimas ir konkurencingumo didėjimas. Šiuos tikslus įgyvendinančioje nacionalinėje ūkio plėtros politikoje viešųjų investicijų paskirstymu iš esmės siekiama didžiausio šalies ekonomikos augimo artimiausiu laikotarpiu. Vienas iš svarbiausių šių investicijų prioritetų – transporto infrastruktūros pagerinimas. Europoje kuriantis vieningai rinkai suintensyvėjo ekonominiai ryšiai tarp šalių-narių, padidėjo šalių skaičius, išsiplėtė teritorija, išaugo darbo pasidalijimas, sumažėjo barjerų prekybai dėl ko dar labiau išaugo visų transporto rūšių srautai. Kadangi moderniai ekonomikai reikalingas ypatingas lankstumas bei interaktyvumas, oro bei kelių transportui santykinai teko didesnė augimo dalis. Todėl nepaisant naujų komunikacijų technologijų bei įvairių politikos priemonių, besistengiančių daugiau srautų nukreipti į vandens bei geležinkelių transportą, kelių transporto reikšmė ateityje nemažės. Sklandus ir efektyvus transportas yra ne tik didelę vertę kurianti paslauga, bet ir būtina prielaida kitų ekonomikos šakų sėkmingai plėtrai bei žmonių gyvenimo kokybei. Kelių infrastruktūra yra vienas iš esminių veiksnių, nulemiančių transporto veiklos efektyvumą, bei turinčių gyvybinę reikšmę šalies ekonomikos ir socialinei raidai, nes mūsų šalyje automobilių keliais vežama daugiau kaip 50 % visų krovinių ir beveik 98 % keleivių. Nors Lietuvos kelių lygumas, kuris yra vienas iš pagrindinių parametrų investicijų į kelius ekonominei naudai apskaičiuoti, šiek tiek geresnis nei kaimyninių Baltijos valstybių, tačiau net magistralinių kelių kokybė yra prastesnė už Suomijos žemiausios klasės kelių kokybę, nors po truputį gerėja. Be to, kelių su žvyro danga dar yra labai daug – virš 8000 km (38 % nuo bendro valstybinės reikšmės kelių ilgio). Išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse, jų nėra (pvz., Danijoje paskutinis žvyrkelis buvo išasfaltuotas aštunto dešimtmečio pabaigoje). Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje žvyrkeliai sudaro 20–30 %, tačiau jų asfaltuoti netikslinga dėl klimatinių sąlygų ir labai mažo eismo intensyvumo, nes visi ruožai yra šiaurinėje šalių dalyje. Pasaulyje sukurta įvairių metodikų investicijoms į automobilių kelius pagrįsti, tačiau, išnagrinėjus mokslinę literatūrą pastebėta, kad jos dažniausiai orientuotos į konkretaus projekto ar konkrečių sąnaudų (nuostolių) komponenčių efektyvumui nustatyti investuojant į kelius. Šiame darbe bus nagrinėjama kaip efektyviau panaudoti lėšas kelių infrastruktūros plėtrai analizuojant projektų visumą bei parenkant investicijoms prioritetinius kelių ruožus. Darbo aktualumas Mokslinė problema – ištirti ir moksliškai pagrįsti investicijų į automobilių kelių infrastruktūros plėtrą efektyvumą, atsižvelgiant į visas projekto finansines komponentes, kad galima būtų nustatyti pačius racionaliausius projektų diegimo variantus. Siekiant veiksmingai pagerinti automobilių kelių tinklo infrastruktūrą, labai svarbu tinkamai nustatyti prioritetus. Rekonstruojant, tiesiant naujus kelius, asfaltuojant žvyrkelius didelę reikšmę turi strateginiai motyvai, todėl labai svarbu parinkti ekonomiškai tikslingiausius kelių ruožus investicijoms. Investicijos į automobilių kelius, jeigu tai nėra mokamų kelių tiesimas, tiesioginių pajamų beveik neduoda. Nepaisant to, visose pasaulio šalyse investicijoms į automobilių kelius skiriamos didelės valstybės lėšos, surenkamos iš mokesčių mokėtojų. Tai reiškia, kad investicijos į kelius apsimoka, jos duoda socialinę naudą, kuri išreiškiama autotransporto priemonių eksploatacinių sąnaudų, avaringumo, kelionės laiko trukmės, ekologinių nuostolių bei kelio priežiūros sąnaudų sumažėjimu. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pasaulyje autotransporto priemonių eksploatacines sąnaudas, priklausomai nuo kelio parametrų nagrinėja mokslininkai Puvanachandran, V. M.; Rodrigo, S.; Kumares, C. S.; Samuel, L.; Berthollet Ch.; Blomme, T.; Kajner, L.; Nickeson, M.; Chirinko, R.; Harper, E. Jr.; Janke, M.; Liman, T.; Elvik, R. ir kt. Nuostolių dėl eismo įvykių prognozės modelį pristato Partheeban, P.; Arunbabu, E.; Hemamalini, R. Jungtinėse amerikos valstijose patiriamą žalą dėl eismo įvykių moksliniuose straipsniuose analizuoja Rice, D.; MacKenzie, E.; Murray Ch. Kelionės laiko vertės tyrimus atliko Lyons, G.; Newbery, D. M.; D. M.; Whitelegg, J.; Hensher, D. A.; Levinson, H.; Brownstone, D.; Small, K. A.; Mackie, P. J. Sodikov (Sodikov, 2006) moksliniame straipsnyje, naudodamasis ROCKS bei Pasaulio banko duomenimis, pateikia kelių projektų modelius regioniniu, šalies bei projektiniu lygmeniu. Šių modelių taikymo idėja ta, kad galima atsakyti į klausimus kiek apžvalgų galima padaryti, kokia komponentų įvairovė ir kada taikyti konkretų lygmenį. Lietuvoje, žvyrkelių būklės tyrimui ir renovacijos pagrindimui S. Skrinskas (Skrinskas, 1998) pristato modelį KAMIS. Modelis sudarytas HDM-III (Highway Development and Management) ir kitų duomenų bazių pagrindu. Jis taikomas konkretaus žvyrkelio ruožo renovacijos ekonominiam įvertinimui, paskolas teikiančių ar investicijų tikslingumą tiriančių organizacijų darbe ir t. t. Modelis taikomas ir įvairių transporto priemonių konkrečiuose kelių ruožuose nuostolių įvertinimui. Metodika sėkmingai naudojama, tačiau ji pritaikyta tik investicijų tikslingumo į žvyrkelius nustatymui. Transporto priemonių eksploatacinių charakteristikų priklausomybę nuo kelio parametrų nagrinėja D. Miškinis (Miškinis, 2000). Autorius apžvelgia atsarginių dalių, remonto ir degalų sąnaudų modelius, esančius HDM-III ir HDM-IV programose, bei pateikia HDM modeliui pritaikytus Lietuvos automobilių parko koeficientus, turinčius įtakos šių komponentų sąnaudoms. Jų pagrindu nustatomos autotransporto priemonių einamosios sąnaudos, tačiau tai yra tik vienas iš visuomenei teikiamos naudos investuojant į kelius parametrų. K. Ratkevičiūtė, D. Čygas, A. Laurinavičius, A. Mačiulis (K. Ratkevičiūtė ir kt., 2007) analizuoja eismo saugumą Lietuvoje bei Europos Sąjungos šalyse, bei pateikia poveikio koeficientų suvestinę įdiegus saugaus eismo priemones. Išnagrinėjus mokslinę literatūrą galima konstatuoti, kad: daugelis mokslininkų savo darbuose nagrinėja tik vieną ar kelias keliuose patiriamų sąnaudų ar nuostolių rūšis (Brownstone ir kt., 2005; Chirinko ir kt., 1993; Dixon, 2004; Elvik, 1994; Hensher and Goodwin, 2004; Hensher, 1977; Janke, 1991; Kumarec and Samuel, 2007; Kumarec and Samuel, 2007; Kumarec and Samuel, 2007; Kumarec and Samuel, 2007; Levinson, 1992; Litman and Fitzroy, 2005; Litman, 2001; Litman, 2007; Lyons, 2003; Miškinis ir Lingaitis, 2006; Miškinis, 2000; Murray, 1996; Newbery, 2002; Newbery, 2004; Partheeban ir kt., 2008; Puvanachandran, 1997; Rodrigo, 1994; Skrinskas, 1998; Whitelegg, 1993); metodikos, kuriomis naudojantis reikia įvertinti didelį kiekį techninių parametrų, dažniausiai skirtos konkrečių kelio ruožų projektų ekonominiam įvertinimui arba dangų priežiūrai skiriamų lėšų planavimui (3rd Conference, 1994; Wilson ir kt., 2005); norint racionaliai panaudoti investicijoms skirtas lėšas, tikslinga sudaryti modelį, kuriuo galima būtų ekonominiu požiūriu analizuoti kelių projektų visumą vienu metu, leidžiančią varijuoti sąnaudų komponenčių reikšmėmis, bei nustatyti jų įgyvendinimo prioritetinę eilę. Tyrimų objektas Darbo tyrimų objektas – investicijų į automobilių kelių ūkį planavimas, par.

Abstract This dissertation focuses on the effectiveness of the road investments. The main objects of this study were to determine the expenditures of road users and people living in the road area during the exploitation of the roads before the quality improvement and after it. These objects are very important in social and economic aspects because road investments for quality improvement help to reduce the expenditures of road users and residents. The aim of this dissertation is to create a model which relying on LP-Search (“Sobol‘s quazirandom sequences“ method) will help to minimize the expenditures. The tasks of this theses: to analyze world-wide methods used to justify road investments, to determine the main parameters which are related with the expenditures (road exploitation, maintenance, rate of accidents, ecology), to determine functional dependence between the main road quality parameters and change of financial costs, to create a model that would help to minimize the expenditures of the society. The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chapters, Conclusions, References and 4 Annexes. The introduction focuses on the topicality of the problem, the aim and tasks of the study, scientific novelty, the publications of the author, and the structure of the dissertation. The 1st chapter focuses on Lithuania’s road infrastructure analysis, its importance to the State’s economy. At the end of the chapter, you will find conclusions and more concrete tasks of the study. The 2nd chapter focuses on the problems occurring in the management of the investment projects, justification of the investment projects. In the 3rd chapter the viable model is presented and equations are formed. The created model would help to determine the effectiveness of road infrastructure investments. Referring to the statistical data, the model is applied to determine the effectiveness of road infrastructure investments for asphalting gravel roads. Furthermore, LP-search (“Sobol‘s quazirandom sequences“ method) analysis is presented. In the 4th chapter the empirical experiments and their results are presented, which were received using the created model and relying on the LP-search (“Sobol‘s quazirandom sequences“ method). In the end of dissertation the results of the study are presented. Three articles focusing on the subject of the discussed dissertation are published: one of them is in the article collection which is included in the ICONDA, COMPENDEX list, one article – in the reviewed scientifical journal and one is in the conference material.