Steganografijos metodų realizacijos ir taikymo programuojamosios logikos lustuose tyrimas

Abstract

Steganografija - tai mokslas, nagrinėjantis slaptą informacijos perdavimą, nuslepiant patį perdavimo faktą. Magistro baigiamajame darbe yra kuriamas ir tiriamas skaitmeninės steganografijos „LSB” algoritmas, skirtas informacijos slėpimui spalvotuose paveikslėliuose. Kaip papildoma apsaugos priemonė, algoritme naudojamas informacijos šifravimas, taikant „WELL1024” pseudoatsitiktinių skaičių generatorių (PASG).Darbe yra atliekama steganografijos metodų ir algoritmo analogų apžvalga, aptariami jo tyrimo metodai, tiriamos statistinės teksto savybės, apžvelgiami, testuojami ir palyginami skirtingi PASG. Atsižvelgiant į egzistuojančių steganografijos sistemų privalumus ir trūkumus, kuriamam algoritmui keliami reikalavimai, pagal kuriuos sudaroma jo blokinė schema, tiriami veikimo ypatumai, aiškinami informacijos šifravimo ir atkūrimo metodai. Algoritmas įgyvendinimas kompiuteryje ir programuojamose loginėse matricose (FPGA) „C#” ir „VHDL” programavimo kalbomis, po ko tiriama algoritmo greitaveika skirtinguose kompiuteriuose ir FPGA lustuose. Didžiausias pikselių apdorojimo dažnis, gautas kompiuteryje („i7-3610QM/2,3 GHz” procesoriuje) sudaro 982 kHz, FPGA („Kintex7-70T-3” luste) - 1773 MHz. Taikant šifravimą, algoritmo greitaveika kompiuteryje sumažėja apie 13 %, FPGA luste - apie 530 % ir sudaro, atitinkamai 870 kHz ir 335 MHz. Taigi, FPGA algoritmas veikia nuo 385 iki 1805 kartų greičiau, nei kompiuteryje, kas patvirtina jo įgyvendinimo programuojamoje logikoje efektyvumą.Darbą sudaro 4 skyriai: užduoties analizė, tyrimo metodų apžvalga, algoritmo sudarymas ir tyrimas ir jo modifikacijų įgyvendinimas, testavimas ir palyginimas. Darbo pabaigoje pateikiamas rezultatų apibendrinimas ir literatūros sąrašas.Darbo apimtis - 99 p. teksto be priedų, 60 iliustr., 19 lent., 25 bibliografiniai šaltiniai, 6 priedai.