Mūšos baseino upių vandens taršos bendruoju azotu ir fosforu analizė taikant FYRIS modelį
Hidraulikos katedra |
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Mūšos upės baseino tarša bendruoju azotu. Darbo tikslas buvo pasinaudojus FYRIS matematiniu modeliu įvertinti upės baseine vykstančius antrapogeninius reiškinius ir jų įtaką upės baseinui ir indentifikuoti sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinius.Taip pat išanalizuoti bendrojo azoto kaitos tendencijas. Pirmojoje darbo dalyje buvo apžvelgti moksliniai straipsniai ir literatūra, susijusi su vandens tarša, panagrinėti įstatymai, teisės aktai ir direktyvos, reglamentuojančios vandens apsaugą. Antrojoje dalyje buvo apibendrinta visa informacija apie tyrimo objektą. Trečiojoje dalyje buvo sudarytas Mūšos upės baseino modelis, susidedantis iš septynių intakų su jų baseinais. Reikalingi darbui duomenys buvo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros ir Lietuvos Hidrometeorologijos Tarnybos. Modeliu buvo nustatyti pagrindinei taršos šaltiniai upės baseine, bendrojo azoto pasiskirstymas Mūšos upės baseino upėse, sulaikomo azoto dalis kiekviename pabaseinyje. Nustatyta, kad daugiausiai azoto į upės patenka iš pasklidosios taršos šaltinių, t.y. iš dirbamų žemės plotų. Šiame rajone vyksta intensyviausia žemdirbystė. Azoto patekimas į upes yra glaudžiai susiję su naudojamomis trašomis žemės ūkyje, kurių sudėtyje yra nitratų. Iš sutektųjų taršos šaltinių patenka mažiau azoto junginių. Daugelis miestų, išsidėsčiusių tyriamaje upės baseine, turi pasistate nuotekų valyklas su biologiniu nuotekų valymų, o tas ir sąlygoja mažą sutelktąją taršą. Norint sumažinti azoto kiekius upių vandenyje, reiktų sumažinti Mūšos upės baseine dirbamos žemės plotus, taikyti trašas, kuriose nėra nitratų. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas,pirma dalis - upių vandens kokybę lemiantys veiksniai, antra dalis - tyrimo objekto charakteristika ir darbo metodika, trečia dalis - Mūšos pabaseinio upių vandens taršos bendruoju azotu matematinis modeliavimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 56 p. teksto be priedų, 15 iliustr., 13 lent., 58 bibliografiniai šaltiniai.
My final work of master's degree is about pollution of total nitrogen in Musa River. The aim of my final project was to evaluate the river pollution from point and diffuse pollution sources by using mathematical FYRIS model. In the first chapter of the paper was to review scientific articles and literature related to water pollution, to examine the laws, regulations and directives governing water protection. In The second part was summarized all information about the research subject. In third part was made model of Musa river. The river was divided to seven smaller subcatchments. The data used in Project were gotten in Agency of Environmental Protection and in the Lithuanian Hydrometeorological Service. The model helped to identify the main sources of pollution in the river basin, total nitrogen distribution of Musa river basin and retention of nitrogen in each sub-catchment. . It was found that most of the nitrogen in the river comes from diffuse sources of pollution. The agriculture In this area is highly developed. Nitrogen Access to the river is closely related to the use of fertilizers in agriculture, which contains nitrates. Many cities located in Musa river basin has built a waste water treatment plants with biological wastewater treatment, and those does not giving a big impact of point sources pollution. In order to reduce nitrogen levels in Musa river water, it should be considered to change arable lands to the pasture and forest, to stop use fertilizers, which contains nitrates. Structure: the introduction, the first part - the river water quality factors, the second part - the object of investigation and the characteristics of the methodology, the third part of - subchacments water pollution with nitrogen, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of:56 p. text without appendixes, 15 pictures, 13 tables, 58 bibliographical entries.Appendixes included.