Vilniaus centrinės dalies pietinio aplinkkelio urbanistinių kompleksų urbanistinė architektūrinė koncepcija
Vaitkutė, Marija |
Nutiesus naująjį pietinį senamiesčio aplinkkelį atsirado jį supančios nesuformuotos teritorijos, neišplėtota aplinkkelio prieigų urbanistinė struktūra, neišnaudojamos didelį potencialą turinčios neužstatytos bei konvertuojamos pramonės teritorijos ir neefektyviai naudojami geležinkelio infrastruktūros arealai. Susiduriama su esmine problema - teritorijos raidos strategijos nebuvimu ir vykstančia chaotiška savaimine plėtra. Pagrindinis darbo tikslas - suformuoti aiškiai artikuliuotą pietinio senamiesčio apvažiavimo gatvės erdvę, kaip struktūrišką kompozicinį elementą, papildantį bendrąją centrinės miesto dalies apvažiavimo sistemą, išskiriant pagrindinius mazgus, juos klasifikuojant bei pasiūlant atitinkamus jų formavimo principinius modelius. Paruošiama pietinio aplinkkelio ruožo kompozicinių mazgų aukštybinių pastatų išdėstymo metodika, kvartalų užstatymo aukštingumo reglamentavimo apibendrinimo schema. Respektuojamos įvairios aukštybinių pastatų statymo galimybės, siekiant išvengti chaotiško pastatų statymo mieste ir harmoningai papildant pietinės miesto dalies siluetą, išryškinant pagrindinius urbanistinius mazgus.Detalizavimui pasirenkamas svarbiausias ir reikšmingiausias pietinio aplinkkelio (autobusų ir geležinkelio stočių) mazgas, nustatomi tipologiniai ir morfologiniai urbanistinės erdvės elementai, išskiriami vyraujantys ir galimi užstatymo akcentai, sukuriama bendro naudojimo erdvių sistema, organizuojami nauji apžvalgos sektoriai į Senamiestį, formuojamas infrastruktūros mazgo urbanistinis - architektūrinis kompleksas. Taip esami fiziniai barjerai (aplinkkelis ir geležinkelis) tampa ne kliūtimi, bet akcentuojama viešąja urbanistine erdve, jungiama naudojant užtrauktuko principą, kai kurį miesto urbanistinį audinį atskiriant, kai kurį suliejant.Komplekso darni aukštybinių pastatų grupė būtų kaip orientyras, pabrėžiantis urbanistinio mazgo („miesto vartų”) svarbą pietinio senamiesčio aplinkkelio kontekste, nesukeliant disharmonijos jausmo, o priešingai - stiprinant senosios ir naujosios architektūros sąskambį.
When a new southern bypass of the old town was constructed there have appeared not determined surrounding areas, undeveloped bypass urban structure, untapped high-potential vacant spaces together with converted industrial areas and the ineffective use of the railway infrastructure habitats. A fundamental problem is being faced - the lack of improvement strategy and ongoing spontaneous expansion.Therefore, the main goal is to generate clearly articulated space of the southern Old Town's roundabout street, structured as a composite element which complements the main bypass system of the central part of the city, highlighting the key nodes, classifying them, and offering their appropriate principal formation models.There is prepared a methodology of high-rise buildings set out, the regulatory scheme of layout's constructional height. It is concerning different opportunities of high-rise building construction so as to avoid a chaotic building process in the city and seeking harmonious complementation of the city southern part silhouette, highlighting the main urban nodes.The most important and key node of the southern bypass is chosen, the typological and morphological elements of the urban area are being set, predominant potential construction accents are marked, the scheme of the use of public spaces is created, the new view sectors of the Old Town are organized, the infrastructural component: urban - architectural complex is formed. So, physical barriers (bypass and rail) are not obstacles anymore, but they become emphasized public space, connected using a zip principle when some of the city's urban fabric segments are separated, some of them merged. The harmonic complex of high-rise buildings group is being used as a reference, underlining the importance of the urban node („city gate”) in the southern bypass Old Town context, avoiding the sense of disharmony, but contrary - strengthening the consonance of the old and new architecture.