Kultūros centro išorinė komunikacija: Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro atvejis
Recenzentas / Rewiewer | |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro darbe analizuojama Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro išorinė komunikacija, siekiant nustatyti efektyviausias komunikacijos priemones, kanalus ir jų paveikumą skirtingoms auditorijoms. Tyrimo aktualumą lemia regioninių kultūros centrų poreikis stiprinti ryšį su bendruomene, didinti matomumą ir konkuruoti dėl auditorijų dėmesio ribotų išteklių sąlygomis.Tyrimas grindžiamas komunikacijos, auditorijų plėtros, medijų naudojimo ir pasitenkinimo bei institucinio įvaizdžio teorijomis. Taikyta mišri metodologija: atlikta mokslinės literatūros analizė, kiekybinė anketinė apklausa ir kokybinė medijų turinio analizė.Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinis ir efektyviausias kultūros centro išorinės komunikacijos kanalas yra socialinis tinklas „Facebook”, o vizualinis ir audiovizualinis turinys labiau skatina auditorijos emocinį įsitraukimą nei tekstiniai pranešimai. Nustatyta, kad komunikacijos efektyvumui svarbus turinio pritaikymas skirtingoms auditorijoms. Remiantis tyrimo rezultatais, pasiūlytas Foulgerio ekologiniu komunikacijos modeliu pagrįstas išorinės komunikacijos tobulinimo modelis.
This master's thesis analyses the external communication of the Šiaulių District Municipality Cultural Centre, aiming to identify the most effective communication channels and tools for different audience groups. The relevance of the study lies in the challenges faced by regional cultural centres in enhancing visibility, strengthening community relations, and attracting audiences under limited resources.The research is based on communication, audience development, uses and gratifications, and institutional image theories. A mixed-methods approach was applied, including scientific literature analysis, a quantitative questionnaire survey, and qualitative media content analysis.The findings reveal that Facebook is the primary and most effective external communication channel, while visual and audiovisual content generates higher emotional engagement than text-based messages. The results also indicate the importance of adapting communication content to the needs of different demographic groups. Based on the research outcomes, an external communication improvement model grounded in Foulger's ecological communication model is proposed for a regional cultural institution.