Sparno profilių maksimalios keliamosios jėgos skaitinė analizė
Šiuo metu viena populiariausių programų naudojamų sparno profilio tyrimams yra XFOIL. Ši programa pasitelkiama kuriant naujus lėktuvus ar sparno profilius kaip alternatyva sąlyginai brangiems ir ilgai trunkantiems aerodinaminio tunelio tyrimams. Darbe nagrinėjama šių tyrimo metodų būdu gautų duomenų tarpusavio priklausomybė - idealiu atveju, abiejų tyrimų duomenys turi sutapti. Atskaitos taškas šiame darbe - viena pagrindinių sparno profilio savybių -maksimali keliamoji jėga. Lyginami programos XFOIL metodu gauti skaičiavimai ir eksperimentų būdu surinkti duomenys. Įrodoma, jog programos apskaičiuotas keliamosios jėgos koeficientas yra didesnis lyginant su eksperimentiniu tyrimu gautu keliamosios jėgos koeficientu. Išvadose pateikiami siūlymai, kaip pritaikius pakeistą Reinoldso skaičiaus dydi, gaunami tikslesni profilio tyrimo rezultatai maksimalios keliamosios jėgos atžvilgiu.
These days it is common to test wing profiles using the program XFOIL-- an interactive program for the design and analysis of subsonic isolated airfoils. Wind tunnels are another method of researching wing profiles. Ideally, data from computer models and wind tunnel experiments should yield similar results. To evaluate new airfoil designs one must test them to determine their maximum lift value. In this paper, will evaluate the differences observed between computer models of wing profiles and the results from wind tunnel experiments. I conclude that there is clearly observable difference between XFOIL data and experimental data. Maximum lift coeficient data from XFOIL values are consistently higher. Finally, modulate Reynolds number to mitigate these differences.