Teatro įvaizdžio komunikacija: Lietuvos ir Kauno nacionalinių dramos teatrų atvejis
Kulikauskaitė, Agnė |
Šio baigiamojo magistro darbo teorinėje dalyje analizuojama teatro įvaizdžio komunikacija, apibrėžiant įvaizdžio bei komunikacijos sampratas, aiškinantis įvaizdžio struktūrą, jo tipus, kūrimo aspektus, pristatant komunikacijos modelius, teatrų komunikacijos tikslus, autorės sukurtą teatro įvaizdžio komunikacijos modelį, efektyviausias komunikacines priemones įvaizdžiui komunikuoti.Tiriamojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vykdoma įvaizdžio komunikacija. Aiškinamasi, kokius tikslus teatrai kelia komunikacijai, kurios komunikacijos priemonės efektyviausios, kaip patys teatrai vertina savo įvaizdį, vykdomą jo komunikaciją ir kaip tai vertina auditorija. Pristatomas ir analizuojamas empirinis tyrimas, apimantis anketinę teatrų auditorijos apklausą, pusiau struktūruotą interviu su teatrų ekspertais, medijų turinio analizę.Išanalizavus teorinius ir praktinius aspektus, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, teorinė dalis, tyrimo dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas.Darbo apimtis: 64 p. teksto be priedų, 20 iliustracijų, 2 lentelės, 68 literatūros šaltiniai.Atskirai pridedami darbo priedai.
The theoretical part of this final Master's thesis analyses the communication of theatrical image, defining the concepts of image and communication, investigating the structure of image, its types, aspects of creation, presenting communication models, theatrical communication goals, the creation and communication model of a theatre image created by the author, the most effective communication means for communicating the image. The research part analyses image communication implemented by the Lithuanian National Drama Theatre and the National Kaunas Drama Theatre. The goals that theatres establish for communication and the most effective means of communication are examined. The research part also explores how theatres evaluate their image, their communication being implemented, and how it is perceived by the audience. Qualitative research was carried out by means of questionnaire survey engaging the theatre audience, also semi-structured interview with theatre experts, and media content analysis.After analysing theoretical and practical aspects, conclusions and suggestions are provided below.The thesis consists of 5 sections: introduction, theoretical part, research part, conclusions and suggestions, and references.It covers 64 pages of text (excluding appendices), 20 illustrations, 2 tables, and 68 references.Appendices are enclosed to the thesis separately.