Humidity Regime Inside External Wall and Life Cycle Assessment of Heat Insulation Materials
Lietuvos klimatas pastatų sienoms yra gana agresyvus, todėl pastatų atitvaros turi būti atsparios klimato poveikiui. Atitvaros turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad jose nusistovėtų pageidaujama ir reglamentuojama šiluminė - drėgminė būsena, saugotų laikančias konstrukcijas ir pačios būtų apsaugotos nuo ankstyvo suirimo. Šiame darbe atliekama gyvenamojo namo išorinių atitvarinių konstrukcijų drėgmės režimo analizė. Nustatoma vandens garų kondensacijos galimybė atitvarose bei jų paviršiuje. Išnagrinėjus esamo pastato išorinių atitvarų konstrukcijas ir drėgminę būseną nustatyta, kad pastato atitvaros netenkina Statybinio techninio reglamento reikalavimų, todėl numatyta gyvenamojo pastato išorinės sienos renovacija šiltinant iš išorės akmens vatos plokštėmis, nenaudojant garų izoliacijos (I būdas) ir šiltinant iš išorės akmens vata su garu izoliacija (II būdas). Darbe taip pat išnagrinėti minėti šiltinimo variantai energetiniu, ekonominiu ir ekologiniu (EEE) požiūriais per visą pastato gyvavimo laikotarpį, kuris priimtas 100 metų. Analizė atlikta atsižvelgiant į tam tikslui, naudojamų termoizoliacinių medžiagų gamybą, transportavimą, naudojimą ir perdirbimą. Nustatyta kuriame gyvavimo ciklo etape sunaudojama daugiausia energijos ir padaroma didžiausia įtaka globaliniam klimato atšilimui. Atlikus skaičiavimus ir išnagrinėjus drėgminę atitvarų būseną, nustatyta, kad tinkamiausias išorinių atitvarų šiltinimo būdas yra jų šiltinimas iš išorės naudojant 150 mm storio akmens vatą su garų izoliacija. Atlikus gyvavimo ciklo analizės energetinius, ekologinius ir ekonominius skaičiavimus, 100 metų laikotarpiui nustatyta, kad šiltinamas iš išorės 150 mm storio akmens vatos plokštėmis su garo izoliacija (1,2 mm) yra efektyvesnis už šiltinamą iš išorės naudojant tik 150 mm storio akmens vatos plokštes: energetiniu požiūriu 21,0 %, ekologiniu požiūriu 81,5 %, ekonominiu požiūriu 37,3 %.
Lithuanian climate is rather tough to the barrier fences of buildings that is why they have to be resistant to the climate's effect. This thesis is concerned with the analysis of buildings' external constructions in humid regime. Moreover, it also looks into the determinable possibility of water steam condensation in barrier fences and their surface. When analysing the external constructions of the given building as also its humid conditions it was found out that the barrier fences of the given object do not satisfy the conditions of the Constructional technical regulations. After that, the renovation of the building's external wall was foreseen by warming from the outside with stone wool panelling, not using steam insulation (1 way), and warming from the outside with stone wool at this time using steam insulation (2 way). My thesis is also concerned with the, mentioned above, options of warming possibilities in energetic, economic and ecological (EEE) ways during the whole period of building existence which is said to be 100 years. After some calculation have been done and humidity condition of barrier fences been analysed it was determined that the most suitable way of external barrier fences warming is warming it by using 150 mm thick stone wool with steam insulation. Furthermore, after the calculations of energetic, ecological and economic cycle existence were carried out, encountering the period of 100 years, it was found out that warming from the outside with 150 mm thick stone wool with steam insulation (1.2 mm) is more effective than warming from the outside using only 150 mm thick stone wool: in energetic point of view 21,0%, ecological 81,5%, economic 33,3%.