Skirtingų fotogrametrinių matavimo metodų tikslumo analizė.
Daugėla, Ignas | Recenzentas / Rewiewer |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Paulauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjus bepiločiams orlaiviams, jie tapo prieinami paprastiems vartotojams ir valstybės įstaigoms. Dėl galimybės skristi žemame aukštyje ir didelės raiškos kamerų, bepiločiai orlaiviai tapo vieni populairiausių įrankių kuriant didelės raiškos fotogrametrinius modelius. Seni duomenų surinkimo metodai, kuriuose bepilotis orlaivis duomenims rinkti naudoja tik GNSS sistemos koordinates, turi paklaidas siekiančias iki kelių metrų, todėl reikia papildomų neefektyvių būdų duomenims tikslinti. Atsiradus bepiločiams orlaiviams, turintiems didelio tikslumo GNSS imtuvus su RTK patikslinimais, padarytų nuotraukų tikslumas padidėjo iki 2-3 centimetrų. Toks nuotraukų tikslumas teoriškai leidžia atsisakyti kontūrženklių naudojimo, ir taip gerokai paspartinti duomenų rinkimą bepiločiu orlaiviu bei jų vėlesnį apdorojimą. Šiame darbe tiriami ir lyginami nuotraukų geokoordinavimo metodai naudojant kontūrženklius ir / ar RTK/PPK technologijas, analizuojamas tinkamų skrydžio parametrų parinkimas duomenims rinkti. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas,literatūros analizė, tyrimų metodika,praktinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 46 p. teksto be priedų, 38 iliustracijos., 3 lentelės, 28 bibliografiniai šaltiniai.
The rapid growth of UAVs over the past decade has made them accessible to ordinary consumers and public bodies. The ability to fly at low altitudes and the use of high resolution cameras have made UAVs one of the most popular tools for the creation of high resolution photogrammetric models. Old data collection methods, in which the UAV collects data using only GNSS coordinates, have errors of up to a few metres, requiring additional inefficient ways to refine the data. With the advent of unmanned aerial vehicles (UAVs) equipped with high-precision GNSS receivers with RTK corrections, the accuracy of the images taken has increased to 2-3 centimeter. This accuracy theoretically allows the use of contour lines to be dispensed with, thus significantly speeding up the UAV data collection and post-processing. In this work, we investigate and compare the methods of geocoordination of images using contour tags and/or RTK/PPK technologies, and analyse the selection of appropriate flight parameters for data collection. The thesis consists of 7 parts: introduction, literature analysis, research methodology, practical part, conclusions and suggestions, reference list. The volume of the thesis is 46 pages of text without appendices, 38 illustrations, 3 tables, 28 bibliographic sources.