Ardomųjų paveldo tyrimų atodangų raida Vilniaus senamiesčio pastatų eksterjeruose XX-ojo a. II-je pusėje
Magistro darbo tyrimo objektas yra restauracinės atodangos. Darbe nagrinėjamos tik Vilniaus senamiesčio pastatų ir tik eksterjeruose esančios atodangos.Pagrindinis magistro darbo tikslas - suformuoti atodangų periodizacijos sistemą, išskiriant ir charakterizuojant ryškiausius pavyzdžius. Remiantis šiame darbe iškeltais uždaviniais, tyrinėjama atodangų metodikos kilmė ir raida, atliekama atodangų fizinio bei estetinio poveikio pastatų fasadams analizė, atodangos sistematizuojamos, tipologizuojamos, apibrėžiama jų aksiologinė vertė.Atodangų metodikos kilmė ir raida nušviečiama aptariant restauravimo metodikos raidą Europoje bei Lietuvoje, atodangų atsiradimą ginčų, kaip reikėtų restauruotis apgadintus pastatus po II-ojo pasaulinio karo, kontekste, XX a. teoretikų įžvalgas apie atidengimo pasireiškimus bei Lietuvos specialistų parengtos ardomųjų architektūros tyrimų metodikos fragmentus. Aprašant metodo įtakas fizinei eksponuojamų objektų būklei pabrėžiamas neigiamas atmosferinių veiksnių poveikis bei žmogaus veiklos žala, o analizuojant atodangų poveikį bendrai fasado kompozicijai ieškoma bet kokių meninių priemonių panaudos faktų, galimai turėjusių įtakos atitinkamų atodangų vietų parinkimui, ypač atkreipiant dėmesį į pastatų eksterjerų simetriją bei ritmą. Darbe nustatomi atrinktų objektų atodangų vertybių perteikimo principai, atsižvelgiant į tai, kuo aksiologine prasme vertingi atskiri atodangų fiziniai tipai. Galiausiai pasinaudojant atodangų tipais, jų perteikiamu atitinkamu informaciniu turiniu bei Lietuvos ir pasaulio paveldotvarkos istorijos faktais nustatomas atodangų raidos modelis.Baigiamojo darbo struktūrą sudaro įvadas, keturi pagrindiniai skyriai ir išvados. Darbo pabaigoje pateikiami naudotos literatūros ir iliustracijų sąrašai.Darbo apimtis - 85 p. teksto be priedų, 106 iliustr., 3 lentelės, 3 grafikai, 1 schema, 107 literatūros šaltiniai.Atskirai pridedami darbo priedai.
The objects of Master's thesis are restorative exposures. The paper deals only with the exposures which are on the exteriors of the old town of Vilnius.The main objective of the paper is to form the periodization system of the exposures by picking out the most glaring examples. According to the goals of this paper the origin and the evolution of exposures' methodology are studied, its physical and aesthetic impact for the facades is analized. Also the exposures are typologized and their axiological value is defined.The origin and the evolution of exposures are elucidated by discussing the development of restoration techniques in Europe and in Lithuania, the emergency of the methodology in the context of the debates about the destiny of damaged buildings after the World War II, the insights of the theorists of XX c. about unveiling manifestations and the fragments of the methodology of the scientific disruptive researches written by Lithuanians. Describing the methodology influences to the physical state of the objects that are exhibited the negative impact of atmospheric factors and human activities damage are highlighted. In this paper is looked for artistical instruments which could probably be used to choose the corresponding place for certain exposures (like symmetry or meter) and the impact of exposures' methodology to the facades compositions is analyzed. The paper sets the values which are imparted by selected exposures taking into account what is the axiological value of individual types of these objects. Finally by using these types and the adequate information which is imparted by them and also the historical facts of heritage management in Lithuania and in whole world the evolution model of exposures is found. The structure of the work consists of introduction, four main sections and conclusions.There are the bibliography and the list of illustrations at the end of the paper.Thesis consists of: 85 pages, 106 pictures, 3 tables, 3 graphs, 1 scheme and 107 references. The appendixes are included at the end of thesis.