Venetoklakso, citarabino ir aktinomicino D sinergijos tyrimai ūminės mieloleukemijos ex vivo modelyje
Karabanovas, Vitalijus | Recenzentas / Rewiewer |
Baigiamojo magistro darbo metu tirtas venetoklakso, aktinomicino D ir citarabino (ACTIVE terapijos) sinergistinis poveikis ūminės mieloleukemijos ląstelių linijose bei pacientų (ex vivo) mėginiuose. Pirmiausia optimizuota matavimo sistema: ląstelių atšildymo, gryninimo protokolai, inkubacijos terpė ląstelių linijoms ir ex vivo mėginiams, vaistų koncentracijos, taip pat gyvybingumo matavimo parametrai.Iš kaulų čiulpų ėminių fikolo gradientu bei magnetinėmis dalelėmis išgryninti mieloblastai sėti ant plokštelių su 64-80 skirtingų vaistų kombinacijų, po inkubacijos matuotas gyvybingumas ir rezultatai vertinti įvairiais matematiniais modeliais sinergijai nustatyti. ACTIVE terapijos vaistų kombinacijoje in vitro ex vivo tyrimuose nustatytas sudėtinis veikimo efektas.Taip pat šiame darbe kiekybinės PGR metodu tirta ACTIVE terapijai atsparumą galinčių sąlygoti 9 genų raiška. Nustatyti skirtingi BCL-2 ir NOXA baltymų ekspresijos pokyčiai tarp remisiją pasiekusių ir nepasiekusių pacientų ex vivo mėginių.
In this master's thesis research work the synergy between venetoclax, actinomycin and cytarabine (ACTIVE therapy) was analysed in acute myeloid leukemia cell lines and patient (ex vivo) samples. Firstly the measurement system was optimized: cell thawing and isolation protocols, cell media for cell lines and ex vivo samples, concentrations of the drugs as well as viability measurement parameters.Myeloblasts in bone marrow specimens were isolated using ficoll gradient and magnetic bead separation, then seeded to plates with 64-80 different drug combinations. After incubation viabilities were evaluated and results analysed using various mathematical models to estimate synergy. It was found that ACTIVE drug combination shows additive effect rather than synergystic or antagonistic.In addition, quantitative PCR has been utilized in order to compare the expression of 9 different genes that could take part in mechanisms underlying resistance to ACTIVE therapy. Differences in BCL-2 and NOXA protein expression patterns have been determined between ACTIVE therapy patients who have and who have not achieved remission.