"Patikros lapo" ir kitų metodų taikymas tiriant ergonominius rizikos veiksnius
Mončauskaitė, Živilė | Darbo ir gaisrinės saugos katedra |
Daugelyje Europos sąjungos šalių naujai kuriamų darbo vietų projektai visuomet yra vertinami ergonominiu požiūriu, tačiau Lietuvoje tokių vertinimų yra vos matomos užuomazgos. Šiuo tiriamuoju darbu buvo siekiama nustatyti, kokius „Patikros lapo” ir kitus metodus taiko Vilniaus Gedimino technikos universitete parengti ergonominių rizikos veiksnių vertinimo kursų klausytojai, tirdami ergonominius rizikos veiksnius įvairiose darbovietėse. Tyrimui taikytas buvo taikytas interviu ir aprašomasis metodas bei specialiai parengta anketa. Interviu metodas buvo taikomas tiriamajai imčiai nustatyti. Aprašomasis tyrimas buvo atliekamas Valstybinės darbo inspekcijos, Higienos instituto Darbo medicinos centro statistinių duomenų analizei ir vertinimui. Parengta anketa buvo sudaryta iš trijų blokų. Pirmajame bloke pateikiami stratifikaciniai klausimai, antrajame - nagrinėjamų metodų taikymo dažnis, trečiajame - aptariamų metodų reitingavimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai yra taikomi RULA, REBA bei Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų prieduose pateikti metodai. Gavus tokius tyrimo rezultatus papildomai dar buvo atliekamas interviu su ergonominių rizikos veiksnių vertinimo kursų klausytojais. Remiantis gautais interviu tyrimo rezultatais, galima teigti, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai dažnai daro tam tikrą spaudimą tyrėjams ir nepripažįsta kitų jiems nežinomų metodų, nors Europos Sąjungos senose narėse su šiais metodais yra atlikta labai daug ergonominių tyrimų darbo vietose ir šie metodai yra paplitę įvairiuose žemynuose. Taip pat daugelis teigia, kad esama literatūra (knygos, žurnalai, internetas) apie metodus, skirtus vertinti ergonominius rizikos veiksnius, jiems yra sunkiai prieinama ir suprantama.
In the most EU countries newly formed workplaces are assessed from the ergonomic point of view, whereas in Lithuania rudiments of such assessments are hardly seen. The aim of this research was to determine what ”Assessment Survey” and other methods are applied by students which took the course of the ergonomic risk factor assessment in Vilnius Technical University while investigating ergonomic risk factors in different workplaces. Interview method was applied altogether with a specially formulated questionnaire and a descriptive survey. The interview method was applied to define an investigative grip. The descriptive survey was done for the analysis and assessment of the statistic data of the State Labour Inspectorate Occupational medicine Centre Institute of Hygiene. A special survey, made of three units was applied in the research. The first unit gives stratificative questions, the second unit represents the rate of application of the methods being investigated, the third unit gives the rating of discussed methods. The research results reveal that RULA, REBA and methods given in the supplements of the methodical indications of the Ergonomic risk factors investigation are mostly used. Such investigation results led to the additional interview with the students of the Ergonomic risk factor assessment course. Having the results from the interview method investigation, we can propose that inspectors of the State Labour Inspectorate bring pressure upon investigators and do not acknowledge other methods unknown to them, though in the old members of the EU a lot of ergonomic workplace research was done with these methods and they are widely spread across the continents. Besides, many people state that present literature (books, magazines, internet) on methods which are designed to assess ergonomic risk factors are hardly available and understandable to them.