Kietųjų dalelių aglomeracijos eksperimentinis tyrimas naudojant jonų generatorius
Čereška, Audrius | Recenzentas / Rewiewer |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Jukna, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baigiamajame magistro darbe vykdomi kietųjų dalelių aglomeracijos eksperimentiniai tyrimai naudojant jonų generatorių. Atlikta literatūros, pagal kurią atsirenkami svarbūs parametrai, kurie gali daryti įtaką rezultatams, apžvalga. Pagal literatūrą, padaromas išankstinis matavimų metodikos koregavimas. Atliekami eksperimentiniai bandymai keičiant įeinančius oro parametrus. Keičiamas oro greitis, temperatūra, santykinė drėgmė, filtravimo terpė ir jonų kiekis. Gauti rezultatai apžvelgiami ir ieškoma matavimų paklaida, kuri yra ištaisoma, jeigu matavimų tendencija nesutampa. Rezultatai atvaizduojami ir aprašomi parametrai, kurie padarė įtaką jonizacijos efektyvumui. Pastebėta, kad nuo jonų kiekio priklauso darbinės zonos, kurioje jonizatoriai dirbs efektyviausiai, oro greitis. Didesnis jonų kiekis geriau dirbo didesniuose greičiuose, mažesnis jonų kiekis dirbdavo efektyviau platesniam greičių diapazone. Aukštesnė 40 °C oro temperatūra, davė geresniu skaičius, mažesnį iš sistemos išeinančių dalelių skaičių. Sistemose su oro filtrais, geresnis efektyvumas buvo prie mažesnių temperatūrų ir su mažesnėmis, nei 1,0 µm dalelėmis. Santykinės drėgmės padidinimas visais atvėjais gerino jonizatorių efektyvumą. Ar sistema buvo su filtrais, ar ne, santykinės drėgmės efektyvumui nedarė jokios įtakos. Oro greitis turėjo minimalią įtaką efektyvumo kitimui visais santykinės drėgmės rodikliais. Vėdinimo sistemoje naudojamo oro filtro porėtumas daro didelę įtaką, kaip veiks jonizatoriai. Pastebėta, kad sistemos su daugiau nei 5 jonizatoriais arba 200·106 jonų/cm3, prisideda prie menko veikimo pagerėjimo.
In the final master's thesis, experimental studies of solid particle agglomeration using an ion generator are carried out. A review of the literature was conducted, according to which important parameters that may affect the results are selected. According to the literature, a preliminary adjustment of the measurement methodology is made. Experimental tests are performed by changing the incoming air parameters. Air velocity, temperature, relative humidity, filtration medium and ion content are changed. The obtained results are reviewed and the measurement error is sought, which is corrected if the measurement trend does not match. The results are displayed and the parameters that influenced the ionization efficiency are described. It was observed that the air velocity of the working zone, where the ionizers will work most effectively, depends on the ion content. A higher ion content worked better at higher speeds, a lower ion content worked more effectively in a wider speed range. A higher air temperature of 40 °C gave better numbers, a lower number of particles leaving the system. In systems with air filters, better efficiency was observed at lower temperatures and with particles smaller than 1.0 µm. Increasing the relative humidity improved the efficiency of the ionizers in all cases. Whether the system was equipped with filters or not had any effect on the efficiency of the relative humidity. Air velocity had a minimal effect on the variation in efficiency at all relative humidity indices. The porosity of the air filter used in the ventilation system has a significant effect on how the ionizers will perform. It has been observed that systems with more than 5 ionizers or 200·106 ions/cm3 contribute to a small improvement in performance.