Orlaivio "Airbus 320" variklio resursų analizė esant skirtingiems traukos režimams
Gabrinovičius, Augustinas |
Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjami maksimalios ir sumažintos traukos režimai bei jų įtaka variklio ilgaamžiškumui. Apžvelgta įvairi mokslinė ir techninė literatūra, nagrinėjanti orlaivio pakilimui svarbių parametrų fiksavimą ir vertinimą, skirtingų traukos režimų taikymą orlaivio kilimo metu bei šių traukos režimų poveikį variklio eksploatacinių parametrų degradacijai. Modeliuotas orlaivio Airbus A320 kilimas su PEP (programinė įranga, skaičiavimus atliekanti pirmumo principo arba daugianariu metodu) naudojant skirtingus traukos režimus. Nustatytas optimalus traukos režimas įvertinant panaudotą KTT atstumą, reikalingą orlaiviui pakilti, laiko trukmę, variklio eksploatacinių parametrų skirtumą. Naudojantis realių skrydžių metu surinktais variklio eksploataciniais parametrų duomenimis, orlaiviui atliekant kilimą, ir modeliavimo metu gautais variklio eksploataciniais parametrų duomenimis, esant skirtingiems traukos režimams, nustatomas optimalus traukos režimas, kurio poveikis variklio resursams yra geriausias. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros analizė, teorijos nagrinėjimas, tiriamoji dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas.Darbo apimtis - 70 p. teksto be priedų, 26 iliustracijos, 19 lentelės, 49 biografinių šaltinių.
This thesis analyses the aircraft thrust modes during take-off and modes of reduced thrust that are applied by the crew during this stage in order to prolong the engine's life. Various scientific publications aimed at monitoring, registering and analysing the important parameters and various thrust modes of aircraft during the take-off phase and their impact on the engine life and degradation of the engine's operating parameters were studied. PEP (a computer program using calculations based on first principal and polynomial methods) was used to create a model of Airbus A320 take-off stages using different thrust regimes. Optimal mode of thrust was determined taking into consideration the available runway distance needed for the aircraft to achieve lift-off, the duration of acceleration and different engine parameters. By studying the collected data from actual flights in real cases, analysing their engine's operating parameters during the take-off stage and comparing this data with the one generated by the simulation using various thrust regimes, the optimal mode of thrust was established which, if used, would be the most beneficial to the engine's resources.The thesis consists of 6 parts: introduction, the review of literature, theoretical part, the part of research, conclusions and recommendations, bibliography.The volume of work is 70 pages of text without appendix, 26 pictures, 19 table, 49 biographical sources.