Sapere Aude, 2021 Nr. 1 (25) 

„Pareigas palieku būdamas pakankamai ramus dėl šviesios VILNIUS TECH ateities“, – antrai kadencijai artėjant prie pabaigos sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius Alfonsas Daniūnas. Jis neslepia, kad dar 2011-aisiais kandidatuodamas į šias pareigas puikiai žinojo, kas laukia, tad darbas septynias dienas per savaitę ir nemiegotos naktys nebuvo netikėtas iššūkis – tai kaina, kurią reikia mokėti, siekiant universiteto augimo. Su A. Daniūnu kalbamės apie 10-metį trukusią rektoriaus karjerą, per šį laiką nuveiktus darbus ir įvykusius pokyčius.

Daugiau nei metus pasaulis gyvena pandemijos sąlygomis. Nuotolinis darbas ir mokslas, turėjęs būti laikinu sprendimu, tapo daugelio naująja realybe (angl. new normal). Pavasarį nuotoliniu būdu vykusio studijų festivalio „Atviras VILNIUS TECH“ metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) bendruomenės nariai buvo pakviesti padiskutuoti apie gyvenimą universitete per ir po pandemijos. Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas, strateginės partnerystės prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė, Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanė ir dėstytoja Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Fundamentinių mokslų fakulteto studentė Greta Markūnaitė diskusijos metu bandė atsakyti į klausimus: ar sugrįšime į tokią pačią kasdienybę, kokioje gyvenome iki COVID-19? Kaip pandemija pakeitė mūsų požiūrį į studijas ir mokymąsi? Kokių naujų dalykų išmokome ir kaip atrodys studijos ateityje?

Kaip keičiasi miestai? Kokioje aplinkoje gyvensime ateityje? Bandydami atsakyti į šiuos klausimus, neišvengsime sąvokos „išmanusis miestas“. „Dirbtinis intelektas, didieji duomenys, elektrinės savaeigės mašinos – visos šios išmaniosios technologijos, kartais mums net nežinant, yra diegiamos miestuose ir gana greitai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo ir paties miesto dalimi“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė. Su ja kalbamės apie miesto, jo gyventojų ir technologijų santykį, pandemijos atneštus pokyčius bei ateities miesto vizijas ir kylančias grėsmes.

Ankstyvojo perspėjimo (angl. Early Warning) sistema ne tik laiku perspės smulkiojo ir vidutinio verslo įmones apie gresiantį bankrotą, bet ir suteiks įrankių, padėsiančių tokių įmonių vadovams identifikuoti veiklos sunkumus. Jiems į pagalbą ateis ir patyrę specialistai bei mentoriai, su kuriais bus ieškoma kelių, kaip įmonė galėtų sėkmingai atsitiesti, augti ir kurti naujas darbo vietas. Tokios sistemos įdiegimas Europos Sąjungos šalyse yra numatytas ES direktyvoje, o jos modelio sukūrimui mūsų regione inicijuotas projektas „Restartuokime mažas ir vidutines įmones Baltijos jūros regione“ („Restart BSR“). Lietuvai šiame projekte atstovauja VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centras, vadovaujamas direktorės Vilmos Purienės.

Lietuvą sukrėtusios duomenų vagystės iš įvairių šalies įmonių atkreipė visuomenės dėmesį į informacijos saugą ir jos spragas. Deja, VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto prodekanas ir Informacinių sistemų katedros docentas dr. Nikolaj’us Goranin’as yra skeptiškas: informacijos sauga reikalauja nemenkų investicijų, todėl greitų pokyčių tikėtis neverta. Apie tai, kaip yra ir kaip turėtų būti, ar pakanka Lietuvai informacijos saugos specialistų ir ko reikia, kad situacija pasikeistų, mūsų pokalbis.

„Turbūt nežinočiau, kaip vadovauti moterų komandai“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos absolventė Rūta Vitaitė. Mergina, kadaise save laikiusi tikra humanitare, dabar dirba vienoje didžiausių Norvegijos statybų įmonių HENT pada- linyje Danijoje, kur vadovauja milžiniško viešbučio statyboms. Projektų vadovės darbas tuoj ją nuves į Norvegiją, o iki tol su R. Vitaite kalbamės apie dinamišką ir įdomų darbą, netikėtą studijų pasirinkimą, moteris inžinerijoje ir lemtingą prisijungimą prie „Women Go Tech“ iniciatyvos.

Galimybė sukurti kažką naujo, unikalaus ir vartojamo plačiojoje visuomenėje vilioja ne vieną. Tačiau vieni tai daro dėl pripažinimo, kiti, priešingai, dėl galimybės užsiimti malonia veikla, noro palengvinti sunkiai įgyvendinamus procesus įvairiose srityse. „Kai pasibaigus studijoms sulaukiau skambučio su kvietimu dalyvauti konkurse stipendijai gauti, netikėjau, kad tai virs realybe“, – pasakoja šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) Verslo vadybos studijų programą baigusi Rasa Misiūnaitė. Sukurtas žinių perdavimo modelis susilaukė pripažinimo – žiemą jai buvo įteikta VILNIUS TECH profesorių emeritų klubo stipendija.

Socialinis ir fizinis aktyvumas yra turbūt vieni svarbiausių dalykų, kurių mums trūksta karantino metu. Visgi netrukome įsitikinti, kad galime sėkmingai dirbti per nuotolį, o bendravimą perkelti į įvairias internetines platformas. O kaip su sportu? Pasirodo, tai taip pat visai nesunkiai išsprendžiama: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Sporto ir meno centro Sporto skyriaus vedėja Raminta Kuktaitė pasakoja, kad, nors teko susidurti su ne vienu iššūkiu, studentai viso karantino metu turėjo visas galimybes prisijungti į virtualias treniruotes, palaikyti ar net pagerinti savo fizinę formą ir netgi varžytis tarpusavyje.