Sapere Aude, 2011 Nr. 2 (3)

"Mėgstu kolekcionuoti, bet nesu dėl to pakvaišęs, - mintimis apie savo pomėgius dalijosi Kelių katedros docentas, FIBA krepšinio komisaras Kęstutis Skerys. - Tiesiog spėju visur ir norėčiau spėti dar daugiau. Man niekada nepatiko turėti vieną užsiėmimą ir užsisklęsti savo namuose, todėl man keistai skamba kai kurių kolegų pasakymai, kad metus ar daugiau dėl darbų nebuvo išėję į Vilniaus senamiestį... O aš noriu po senamiestį vaikščioti nors ir kiekvieną dieną. Jeigu dažnai juo nepereinu, nejaukiai jaučiuosi. Man norisi gyventi visavertį gyvenimą, noriu viską pamatyti savo akimis. Dažnai lankausi dailės parodose. Ir visai nesvarbu, ar aš suprantu, ar nesuprantu tų meno kūrinių, bet įdomu įvertinti pačiam. Dažnai nusiperku ir kokį Lietuvos dailininkų tapybos darbą, tik, deja, jau trūksta sienų jiems pakabinti".

Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus profesoriaus Jono Stankūno akyse – dangus. Trijų ežerų ir miško apsuptame profesoriaus vaikystės kaimelyje Aukštaitijoje, Pakenėje, netrukdomai buvo matomas tik dangus. Tame danguje – su viršgarsiniu trenksmu praskrendantys lėktuvai.

"Žinote, tarptautinėse organizacijose yra mažai japonų. Jie nemėgsta girtis. Paklausti, ką nuveikę, visada atsako: "Nieko". Aš taip pat galėčiau atsakyti. Vėl metams išvažiuoju į Japoniją. Riken institute smegenų tyrimo grupėje šiemet baigsiu rašyti savo disertaciją", - pasakoja po metų darbo iš Japonijos grįžęs VGTU Elektroninių sistemų katedros doktorantas Jarek Rokicki.

Verslininkas, bankininkas, ekonomistas, inžinierius, sportininkas, filantropas ir tiesiog – linksmas žmogus. Tai ne visos Rimanto Busilos pareigos ir žmogiškosios ypatybės. Šis interviu – tai sėkmės istorija, prasidėjusi mūsų universitete. O gal ir dar anksčiau.

Traukiniai, seni ir nauji, panašūs į žmones, nustatytu laiku judantys iš taško A į tašką B bekraštėje ir amžinoje gamtos galybėje... Transporto inžinerijos fakulteto magistranto Vytauto Kavaliausko fotografuojami Lietuvos geležinkeliai – tarsi savotiškas metraštis – slepia savyje ir filosofi nę gelmę. „Visas gyvenimas yra fi losofija. Geležinkeliai – tik jos dalis, – teigia Vytautas Kavaliauskas. – Gal keistai skambės, bet esu „užsispyręs“ patriotas ir man malonu, kad mano darytos ir išspausdintos nuotraukos lieka būsimosioms kartoms. Geležinkelius fotografuoju dviem tikslais: noriu užfiksuoti dabartį ateities kartoms ir taip gražiai ir suvokiamai pateikti geležinkelio gyvenimą, kad jį suprastų kiekvienas paprastas žmogus.“.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. Alvydas Zagorskis tvirtina, kad visuomenė vis labiau domisi universitete kuriamomis aplinkosauginėmis biotechnologijomis. Netrukus Alvydo Zagorskio bei jo kolegų sukurti biofiltrai ir bioreaktoriai taps paklausūs ne tik Lietuvoje. Rinkos reikalavimai aiškūs: konkurencinga kaina, gera kokybė, novatoriškas sprendimas – ir tavo produktą pastebės bei įvertins. O ar sunku skintis kelią jaunam mokslininkui?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas atrado, kam reikalingos išeiginės dienos. Tai nutiko, kai po vieno nemalonaus įvykio kardiologai pareiškė: „Jūsų širdis – sveika. O štai nepaliaujamą ir įtemptą darbą lydintis stresas gali nepasigailėti. Bent kartais ilsėkitės!“ Iš kur medikams žinoti, kad darbas profesoriui – tai trys viename: pragyvenimo šaltinis, malonumas ir hobis?