Sapere Aude, 2015 Nr. 2 (10)

Siekdami integruoti kelių ir tiltų mokslo nei praktikos žinias Vilniaus Gedimino technikos ir Rygos technikos universitetai įsteigė pirmąją Baltijos šalyse jungtinę magistrantūros studijų programą – inovatyvią kelių ir tiltų inžineriją. Kelių ir tiltų specializacijos magistrai mokės naudotis pačiomis naujausiomis, aktualiausiomis ir pažangiausiomis technologijomis, galės priimti efektyvius kelių ir geležinkelių ūkio plėtros sprendimus, kuriuos pagrįs mokslinių tyrimų rezultatais. Apie naująja studijų programą pasakoja Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas.

Pastaruoju metu sklando kalbos, kad ant popieriaus spausdintą žodį pakeis elektroniniai leidiniai. Taip, juos tikrai labai patogu skaityti, ypač jei tai žodynai ar enciklopedijos, ir tam tikrą savo segmentą elektroninė leidyba informacijos skleidimo terpėje tikrai užims, tačiau, kai 1920 m. buvo išrastas radijas, spaudai, kaip informacijos priemonei, taip pat buvo prognozuojamas greitas ir "neskausmingas" žlugimas. Kaip matome, tai neįvyko. Dar daugiau - spaudos verslui žalos nepadarė ir 1950m. išrasta televizija, 1980 m. prigiję kompiuteriai ir 1990 m. atsiradęs internetas.

Podoktorantūros stažuotė neretai laikoma antrąja doktorantūra. Dr. Raimondo Jasevičiaus podoktorantūros stažuotė vyko Vilniaus universitete, Matematikos ir informatikos fakultete, jos trukmė – 21 mėn. Mokslininkas stažuotės metu tyrimams pasirinko visiškai naują jam temą – bakterijų sąveikos modeliavimą. Tai jam buvo savotiškas iššūkis, nes mechanikos mokslo žinias teko pritaikyti biologinių objektų tyrimui. Juolab kad mokslinėje literatūroje nebuvo pakankamai medžiagos ar modelių, kurie leistų tai įgyvendinti.

Kiekvieni mokslo metai aukštojo mokslo įstaigoms atneša permainų, naujų iššūkių. Panašu, kad į pabaigą einantieji – ne išimtis. Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsdavo diskusijų dėl pakeitimų Mokslo ir studijų įstatyme, dėl universitetų valdymo tvarkos, studijų kokybės, stojimo tvarkos ar specialistų poreikio... Kaip 2014–2015 m. mokslo metus praleido VGTU? Apie pokyčius universitete ir visam Lietuvos aukštajam mokslui kilusius iššūkius kalbėjome su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriumi ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. dr. Alfonsu Daniūnu.

Besikeičiantis pasaulis ir dėl to kintanti darbo rinka, globalizacijos procesai skatina universitetus kurti naujas studijų programas. Kokios politikos laikosi universitetas: plėsti, populiarinti tradicines, nuo seno garsėjančias studijų programas ar kurti naujas, atitinkančias naujausius rinkos reikalavimus? VGTU prieš metus startavo naujos studijų programos – programų inžinerija, finansų inžinerija ir pramonės gaminių dizainas. Su kokiais sunkumais susidūrė studijų programų kūrėjai ir kas paskatino imtis kurti netradicines studijų programas? Apie naujausių VGTU siūlomų studijų programų ateitį pasakoja jų kūrėjai ir organizatoriai.

Informacinės technologijos gana greitai atrado savo vietą ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir universitetų siūlomose studijose. Dėl to per pastaruosius metus ypač išaugo nuotolinių studijų populiarumas. Studentų, studijuojančių nuotolinėse VGTU siūlomose programose, padaugėjo beveik du kartus, o universitetas pagal siūlomų studijuoti programų skaičių tapo lyderis. Ką jaučia universiteto dėstytojas, matantis savo studentus tik per kompiuterio ekraną? Kaip per kompiuterį paaiškinti fizikos ar matematikos uždavinį? Kuo patrauklios šios studijos ir su kokiais iššūkiais susiduria dėstytojai, pasakoja nuotolinių studijų organizatoriai ir vykdytojai.

Į šalies biudžetą kiekvienais metais transporto ir logistikos verslas įneša svarią dalį BVP. Tačiau, kaip teigia VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro vadovas dr. Algirdas Šakalys, globalizacijos sąlygomis jau laimi ne unikali šalies geografinė padėtis, o gebėjimas pasiūlyti aukščiausią paslaugų kokybę. Didžiuojamės savo neužšąlančiu uostu? „Bet argi šiais metais užšalo, pavyzdžiui, mūsų kaimynų uostai? Kai anksčiau ar vėliau bus pradėta jūrinė navigacija Arktikoje, tai tapsime tiesiog juokingi, – tikina dr. Algirdas Šakalys, paneigiantis daug transporto sistemos stereotipų. – Noriu pasakyti, kad vienas šalies uostas ar kokia nors kompanija nėra svarbiausias objektas, kuris konkuruoja.“.

Nowadays urban builders and city planners face new urban concepts, such as balanced and harmonious urban development, sustainable and even smart environment. However, according to Konstantinas Jakovlevas Mateckis, the Architect and Professor at VGTU, this process is not a new phenomenon throughout the urban history. Since ancient times, people planned their cities according to the epoch’s engineering requirements and the latest achievements in technics and construction. After reviewing the history of urban development, VGTU Professor names the largest urban challenges of our times, i.e. the necessity of ‘driving out’ cars from the internal courtyards of multifamily homes and looking for space for modern parking places as well as for greenery in the local residential areas.