Gedimino universitetas, 2011 Nr. 3

Subliuškusią automobilio padangą mes pakeičiame nauja stipriai prisukdami varžtus, neretai veržliarakčio ieškome ir savo namuose... Tačiau kaip veržiami itin didelių matmenų laivų varžtai, geležinkelių ir gigantiškų tiltų jungtys, kaip patikrinamas tų sujungimų įveržimas, turbūt daugelis nė nesusimąsto, nepaisant to, kad srieginių sujungimų pavyzdžių yra labai daug ir mūsų kasdieninėje aplinkoje. Šie srieginiai sujungimai tokie įprasti, kad sudomina tik tuomet, kai nutrūksta ir sukelia mums nepatogumų.

Ar galima žvilgterėti į kompiuterio monitorių ir palydovo „žvilgsniu“ pamatyti, kuria kryptimi Europoje slenka debesys, ar greitai Lietuvoje sulauksime lietaus? Užuot griebęsi seno barometro ar internete ieškoję kartais „neprognozuojamų“ oro prognozių, VGTU Elektronikos fakulteto studentai pasirinko alternatyvų būdą – nusprendė pamatyti Lietuvos vaizdą iš kosmoso. Studentams, pasigaminus specialią originalią anteną ir imtuvą, pavyko sukurti ir išbandyti sistemą, kuri priimtų signalus iš JAV Nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos (NOAA) palydovų. Virš Lenkijos skridusio NOAA palydovo signalus priėmę ir apdoroję savo kompiuteriuose Elektronikos fakulteto ketvirto kurso studentai Gediminas Bilius ir Eduardas Jodka pamatė tai, ką „mato“ palydovas, skrisdamas virš Rytų Europos.

Šiandien neretai išgirstame nuomonių, kad studijų programos per mažai orientuotos į šiuolaikinės rinkos poreikius ir tendencijas, pastebimas atotrūkis tarp verslo poreikių ir studijų metu gaunamų žinių bei gebėjimų, kai kurios inžinerijos studijų programos stokoja populiarumo. Išgirstame ir priekaištų, kad šiuolaikiniame inžinerinių studijų procese trūksta tarptautiškumo, inovatyvių mokymo metodų, praktinių gebėjimų ugdymo, trūksta produktyvaus dialogo tarp studijų ir verslo atstovų. Lietuvoje ir pasaulyje greitai besikeičiant ekonominės aplinkos sąlygomis, sparčiai vystantis technologijoms, nuolat auga ir naujomis technologijomis gebančių dirbti specialistų poreikis, todėl studijų kokybė, tarptautiškumas, itin operatyvi reakcija į rinkos pokyčius tapo studijų realybe. Šiandien tampa jau gyvybiškai svarbu, kad profesinio rengimo sistema būtų glaudžiai susieta su ūkio raida, jos specifika ir svyravimais.

Gegužės 19-20 dienomis vykusi tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“ jau aštuntą kartą diskutuoti ir aptarti aktualius klausimus subūrė aplinkos apsaugos, darnios miestų plėtros, vandens, geodezijos ir kelių inžinerijos specialistus iš devyniolikos pasaulio šalių.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė mokslų daktarė Marina Valentukevičienė apie didžiausio krašto turto - vandenų – apsaugą gali dėstyti mokslo kalba, o gali ir su humoru. Juk aplinkosaugos svarbą turi suprasti kiekvienas: nuo studento iki namų šeimininkės, nuo restorano darbuotojo iki didelės gamyklos vadovo. Pašnekovės pasiūlytas puodelis kvapnios kavos tapo aktualios temos įžanga.

Prof. habil. dr. Petras Gailutis Adomėnas – ne tik studentų mylimas dėstytojas, bet ir žmogus, padėjęs skintis kelią JO DIDENYBEI kompiuteriui. Šis interviu apie tai, kad mūsų universitete studentai parengiami ne blogiau nei užsienyje, apie žmonėse dar gają instinktyvią naujos technikos baimę ir daugelį kitų įdomių dalykų.

Gegužės 1-8 dienomis kartu su 37 Europos universitetų atstovais teko dalyvauti ERASMUS stažuotėje Švedijoje, Linšiopingo universitete. „Mes čia tik dėl studentų“, - tokiais paprastais žodžiais Linšiopingo universitetas (toliau – LiU) Švedijoje grindžia savo koncepciją. Viskas kas paprasta – unikalu. Kolegos iš LiU šypsosi: We like KISS“ (raidžių ir žodžių žaismas – „Keep It Stupid Simple“). Buvau maloniai nustebinta, kad universiteto tokia administravimo sistema egzistuoja realiai, ne tik šiose gražiose frazėse. Lengvai bendraujantys ir atviri, jie didžiuojasi tuo, kad kaip jų požiūris materializuojasi į kasdieninius darbus ir rezultatus.