Gedimino universitetas, 2011 Nr. 1-2

Šiandien dažnai galima išgirsti sakant: ne tokios Lietuvos tikėjomės, ne dėl tokios Lietuvos kovojome… Revoliucijų metais visuomet ateitis atrodo būsianti ideali. Daug nusivylusių yra ir tarp mokslininkų. Pagal kai kuriuos duomenis, daugiau nei 80 proc. išvykusiųjų uždarbiauti į Vakarus negalvoja sugrįžti į Lietuvą dėl nesubalansuoto Lietuvos mokslo valdymo, kūrėjų, mokslininkų beteisiškumo, iš feodalinių laikų toliau puoselėjamo hierarchiškumo. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad tarpukario Lietuvos Švietimo ministerijoje tedirbo 27 darbuotojai. O juk jie sukūrė vieną geriausių Europoje ne tik švietimo, bet ir aukštojo mokslo sistemą“, – teigia VGTU Mokslotyros centro direktorius dr. Algimantas Liekis, už Lietuvos istorijos puoselėjimą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kryžiumi, Dariaus ir Girėno medaliu, Lietuvos šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu.

Technikos mokslų daktaras docentas V. Skaržauskas savo gyvenimą susiejo su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Mėgstamas dėstytojas, mylimas kolega, nuoširdus pašnekovas. Žmogus, iš kurio galima pasimokyti išminties, optimizmo, drąsos, gebėjimo net sunkią akimirką nenuleisti rankų. Apie tai šis, jubiliejinis, interviu.

Mitas, kad mokslininkai daug skaito. Mokslininkų tikslas – ne daugiau skaityti, o daugiau tyrinėti. Kai mokslininkai galės sparčiau rasti patikimą, patikrintą informaciją, jie galės daugiau dėmesio skirti patiems moksliniams tyrimams“, – teigia Džefris Bilderis (Geoffrey Bilder), Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos „Technika“ kvietimu Vilniaus knygų mugėje pristatęs naujovę – įdiegtą apsaugos nuo plagijavimo sistemą „CrossCheck“, kurią Lietuvoje jau išbandė ir VGTU leidėjai. Prieš gerą dešimtmetį Anglijoje susibūrusios ne pelno organizacijos „CrossRef“ inovacijų direktorius Džefris Bilderis mugės svečiams pristatė technologijas, kurios padėtų mokslininkams išspręsti labai aktualias plagijavimo, neveikiančių nuorodų bei publikacijų paminėjimo problemas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetui šie metai – jubiliejiniai. 1961 m. liepos 29 d. buvo paskelbtas Aukštojo ir specialiojo mokslo komiteto pirmininko įsakymas steigti KPI Vilniaus filialą ir perduoti jam pastatą J. Basanavičiaus gatvėje 28, kuriame jau 50 metų yra įsikūręs jubiliejų švenčiantis Mechanikos fakultetas. Pasak menotyrininkės N. Lukšionytės, Mechanikos fakulteto pastatas buvo statytas 1910–1912 metais, jame yra buvęs Valstiečių žemės bankas. Šiais metais sukanka ir 55 metai, kai Vilniuje pradėtos aukštosios mechanikos studijos.

Balandžio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete paminėtas Pastatų energetikos katedros 50-metis. Susirinkę į VGTU, prisiminimais apie turtingus katedros darbo metus dalijosi buvę katedros vedėjai, darbuotojai, dėstytojai, absolventai. Per penkis savo gyvavimo dešimtmečius katedra išleido 3 299 absolventus, iš jų 1 264 Vilniuje ir 2 035 Kaune. Pastatus statantys ir puoselėjantys darbštūs ir sumanūs šalies žmonės katedrą įpareigojo Lietuvai rengti kvalifikuotus šilumos, dujų tiekimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo specialistus. Penkis dešimtmečius katedra šią pareigą vykdė dviem pavadinimais, dviejuose miestuose, dviejose santvarkose.

VGTU Statybinės mechanikos katedros darbuotojai negali užmiršti savo kolegos docento Juozo Žuko. Tam yra keletas priežasčių. Docentas Juozas Žukas buvo ilgametis katedros kolega, Statybos fakulteto prodekanas, šiltas ir paslaugus žmogus, visuomet žvalus, geranoriškas ir turintis kūrybinių sumanymų. Deja, jau ketveri metai, kai jo nėra tarp mūsų – kažko trūksta... Šių metų balandžio mėnesį minėsime docento J. Žuko gimimo devyniasdešimtmetį.

Vienas iš reikalavimų docentui – stažuotė Lietuvos ar užsienio įmonėse. Buvo nelengva apsispręsti stažuotei vykti į užsienio šalį, tačiau užsienio kalbų žinios, buvusi kelionė į Vokietiją pagal Socrates studijų programą, septynerių metų statybos projektų valdymo patirtis Lietuvos įmonėse, apginta disertacija lėmė apsisprendimą vykti tobulintis kaip tik į Vokietiją. Šiandien esu dėkinga už galimybę atlikti šią praktiką VGTU partneriams – Leipcigo aukštajai technikos, ekonomikos ir kultūros mokyklai (Leipcigo HTWK), Vokietijos Saksonijos žemių valstybinės nekilnojamojo turto ir projektų valdymo įmonės prie Finansų ministerijos (SIB N L II ) Leipcigo skyriaus vadovei p. P. Förster ir visiems mano stažuote besirūpinusiems darbuotojams, kurie surengė mano apsilankymus statybos objektuose, noriai dalijosi informacija apie jų įvykdytus, vykdomus ir planuojamus projektus, supažindino su įvairiomis statybos projektų valdymo programomis, su Vokietijoje, Saksonijos žemėse statybas reglamentuojančia teisine baze.

Kovo mėnesį Trumsėje vykusiame susitikime dviejų atstovų iš Lietuvos pranešimas pritraukė daugiausia Tarptautinės kelių kongresų asociacijos (toliau - PIARC) narių dėmesio. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos atstovai dalyvavo PIARC kongreso susitikime. Lietuvos atstovai išreiškė norą glaudžiai bendradarbiauti su kelių inžinieriais ir prisijungti prie PIARC.

Kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga iškilmingame posėdyje Kauno Rotušėje miesto meras Andrius Kupčinskas grupei kauniečių įteikė Santakos Garbės ženklus ir Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalius. Už nuopelnus Kauno miestui II laipsnio Garbės ženklu apdovanotas ir mūsų universiteto Architektūros fakulteto profesorius emeritas habilituotas daktaras Jurgis Vanagas. Profesorius daug dešimtmečių puoselėjo Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėjas, parašė didelio pasisekimo sulaukusią prisiminimų knygą „Šančių praeities takais“. „Malonu, kad knyga turėjo didelį pasisekimą. Jau išleisti trys šios knygos leidimai – šiandien tai retas reiškinys. Galiu pasidžiaugti, kad knygos pristatyme dalyvavo ir mano pirmasis mokytojas, garsusis skulptorius Konstantinas Bogdanas, tuomet net penkis mūsų laidos mokinius parengęs ir paskatinęs architektūros studijoms“, – knygos apie Šančius sėkme džiaugiasi VGTU profesorius.