Sapere Aude, 2015 Nr. 3 (11)

VGTU Kūrybinių industrijų fakultete išleistos net dvi tos pačios tematikos knygos – Tomo Kačerausko monografija „Kūrybos visuomenė“ (2014) ir šių eilučių autorės atliktas amerikiečių sociologo Richardo Floridos knygos „Kūrybinės klasės iškilimas“ vertimas (2015). Tai du turiniu ir apimtimi solidūs veikalai, kurių pasirodymas tapo svarbiu įvykiu kūrybinių industrijų diskurse visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad šios dvi knygos paskatins dar gausesnius ir išsamesnius kūrybinių industrijų teorinius tyrinėjimus bei pasitarnaus šių industrijų esamų ir būsimų atstovų profesinėms praktikoms.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas jau ne vienerius metus turi vieną aukščiausių mobilumo rodiklių – 500 studentų per metus išvyksta pasisemti patirties užsienio universitetuose, o 900 užsienio studentų atvyksta į mūsų universitetą. „Dažnai jaučiuosi taip, lyg dalytume naujus gyvenimus. Galimybė mokytis jaunam žmogui yra didžiulė paskata augti, ji pažadina daug didesnes profesines ambicijas“, – sako VGTU tarptautinių ryšių prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė, svajojanti, kad prie Užsienio ryšių direkcijos durų nusidriektų ilga tarptautinės patirties norinčių įgyti studentų eilė. Šis interviu apie tarptautiškumo svarbą universitete, jo procesus, optimizmą ir dar neišnaudotas galimybes.

Šiandien geriausių pasaulio universitetų ir laboratorijų durys yra atsivėrusios daugeliui gabių jaunų Lietuvos mokslininkų. Ką jaučia VGTU jaunieji mokslininkai, peržengę Kembridžo universiteto ar kitų prestižinių Vokietijos ar Šveicarijos universitetų slenksčius? Kaip jaunoji mokslininkų karta supranta tarptautiškumą ir jo teikiamas galimybes? Apie savo stažuočių patirtį užsienyje pasakoja jaunieji VGTU mokslininkai – dr. Raimondas Jasevičius, doc. dr. Jonas Matijošius ir doc. dr. Tomas Luneckas.

„Iki šiol nėra sukurta prietaiso, kuris atkurtų žmogaus reakciją į kvapą“, – atverdama vienos moderniausių Lietuvoje VGTU Kvapų tyrimų laboratorijos duris patikina dr. Eglė Marčiulaitienė. Už kvapų laboratoriją atsakinga mokslininkė, prieš 17 metų pasirinkusi aplinkos apsaugos inžinerijos studijas, šiandien pasinėrusi į kvapų tyrimus. Tai – vis dar nauja ir įdomi sritis, joje mokslininkams tikrai yra ką veikti, o ypač turint unikalios kvapų tyrimų įrangos.

„Iki šiol nėra sukurta prietaiso, kuris atkurtų žmogaus reakciją į kvapą“, – atverdama vienos moderniausių Lietuvoje VGTU Kvapų tyrimų laboratorijos duris patikina dr. Eglė Marčiulaitienė. Už kvapų laboratoriją atsakinga mokslininkė, prieš 17 metų pasirinkusi aplinkos apsaugos inžinerijos studijas, šiandien pasinėrusi į kvapų tyrimus. Tai – vis dar nauja ir įdomi sritis, joje mokslininkams tikrai yra ką veikti, o ypač turint unikalios kvapų tyrimų įrangos.

Spalio 2 d. VGTU Miestų statybos katedra paminėjo 50 savo gyvavimo metų. Į iškilmingą šios progos minėjimą Vilniaus Rotušėje susirinko 48 laidų absolventai, buvę ir esami dėstytojai, universiteto bei daugelio su miestų valdymu susijusių institucijų vadovai. Miestų statybos katedra per savo penkių dešimtmečių veiklos laikotarpį parengė daugiau kaip 2 700 civilinės inžinerijos specialistų – inžinierių, bakalaurų, magistrų. Minint sukaktį, buvo išleistas specialus leidinys „Miestų statybos katedra 1965–2015“, kuriame apžvelgiama ilgametė katedros studijų ir mokslo istorija.

Mariuš Voitkun, the student of VGTU Environmental Engineering, estimates his ‘‘five hundreds” of final examinations at school not as a success, but rather as the result of a long and consistent work. “I prepared very well for my exams, so it was easy to pass them. I have just worked hard from the very beginning, studying systematically, trying hard to accomplish all tasks diligently and on time. Of course, there were exceptions, but only a few. I think this had a decisive impact.” Associating his future with road or railway design, Mariuš Voikun is sharing his thoughts about studies at the University and revealing his extremely simple rules for good learning.

Spalį VGTU statybos inžinerijos magistrantūros studijų studentams konstrukcijų kompiuterinio modeliavimo paskaitų ciklą skaitė Europos skaičiuojamosios mechanikos asociacijos (CEACM) prezidentas, Liublianos universiteto profesorius Jože Korelcas. Jis ne tik skaitė teorinį kursą, bet ir mokė mūsų magistrantus praktinių uždavinių sprendimo matematinių programų paketu „Mathematica“ ir baigtinių elementų metodo programiniais paketais „AceGen“ ir „AceFEM“, kurie yra oficialūs „Mathematica“ paketo plėtiniai konstrukcijų analizei, parašyti paties prof. J. Korelco. Neabejotina, kad tokios paskaitos yra itin svarbios būsimųjų šalies statybos inžinerijos magistrų žinioms plėsti susiduriant su pramoninių industrijų tendencijomis pasauliniame kontekste. Baigtinių elementų metodo svarbą primena Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros doc. dr. Robertas Balevičius.