Sapere Aude, 2014 Nr. 3 (8)

Jungtinės Tautos 1987 metais įvardijo darnią plėtrą kaip vystymąsi, kuris patenkina esamus poreikius nestatant į pavojų ateities kartų poreikių. Aplinkos apsaugos moksle ir tyrimuose darni plėtra apima aplinkos užtaršos identifikavi - mą, rizikos vertinimą, pažangių aplinkosauginių technologi - jų, kurios sumažintų neigiamas teršalų apkrovas visų sferų aplinkai, kūrimą. Kaip per 20 metų keitėsi visuomenės, verslo atstovų, valstybės požiūris į aplinkos apsaugą? Apie tai pasakoja pirmosios Lietuvoje aplinkos apsaugos studijų programos kūrėjas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas.

Urbanistikos katedros mokslininkai jau nuo pat katedros įkūrimo (1944 m.) prisidėjo prie valstybiniu mastu svarbių urbanistikos projektų. Katedros specialistai net prieštaringais pokario laikais išlaikė didelį profesionalumą. Sprendžiami fundamentiniai, Lietuvai ypač svarbūs uždaviniai – sukurta šalies apgyvendinimo ir rajoninio planavimo sistema (S. Stulginskis, K. Šešelgis, N. Dičiuvienė, J. Vanagas, Z. J. Daunora), modeliuojamos centrinių miesto dalių erdvinės plėtros gairės (K. Šešelgis, V. Jurkštas, Z. J. Daunora), inventorizuojamas ir registruojamas liaudies architektūros paveldas (K. Šešelgis, M. Kleinas). Dėl to šiandien galime tik džiaugtis: turime vientisą tolygiai apgyvendintą šalies teritoriją, pakankamai kokybiškus istorinius mažus miestelius, išsaugotus senamiesčius, pavyko išsaugoti daug autentiškų kraštovaizdžio elementų. Šiandien katedros mokslininkai siekia reabilituoti urbanisto profesiją ir pasėti visuomenėje mintį, kad miestų chaotišką plėtimąsi visgi galima kontroliuoti, ypač jei turėsime bendrą viziją bei aiškų teisinį reglamentą.

Kraštovaizdžio projektus kurianti VGTU Architektūros fakulteto dėstytoja Giedrė Ingrida Laukaitytė Malžinskienė džiaugiasi, kai naujai sukurtas miesto skveras ar parkas tampa mėgstama miestiečių pasisėdėjimo vieta. Gausus naujai įrengtos miesto viešosios erdvės lankymas – didelis architekto darbo įvertinimas, komplimentas kūrėjui. Kaip sako pati architektė, miesto landšafto architektūra – architektūrinė gamtinių ir urbanistinių elementų poezija, atspindinti vietos dvasią, erdvės niuansus...

Modernios informacinės technologijos ateina į visas gyvenimo sritis, neaplenkdamos ir statybos aikštelių. Lietuvoje jau kurį laiką netyla kalbos apie informacinių technologijų ir statybos sąjungą – skaitmeninės statybos reformą, po kurios statybų darbai turėtų būti atliekami greičiau, pigiau ir kokybiškiau.