Lakiųjų organinių junginių (LOJ) sklaidos modeliavimas

Abstract

Išmetamo į atmosferą dujiniai teršalai, aerozoliai, kietos dalelės išlieka viena didžiausių visuotinių aplinkosaugos problemų. Daugeliui oro teršalų būdinga tai, kad jie gali išlikti aplinkos ore gana ilgą laiką, o oro masės juos perneša toli nuo taršos šaltinių. Dėl oro taršos keičiasi klimatas (ypač didelė CO2, CH4, N2O įtaka), prastėja miestų oro kokybė (CO, LOJ, NOx, SO2, KD), susidaro troposferinis ozonas (CH4, LOJ, CO, NOx), šiltnamio efektas, rūgštėja dirvožemis ir paviršinis vanduo (NH3, NOx, SO2), vyksta eutrofikacija (NH3, NOx) [Aplinkos būklė, 2004; Srivastava, 2006; Ohura, 2006]. Labai svarbu žinoti ne tik LOJ koncentraciją betarpiškai jų išskyrimo vietose, bet ir įvertinti jų sklidimą pažemės atmosferos sluoksnyje atsižvelgiant į meteorologines sąlygas [Laškova, 2005]. Tik šis kompleksiškas tyrimas leistų argumentuotai parinkti sanitarines zonas iki gyvenamųjų kvartalų, naujų pramoninių objektų išsidėstymą miestuose bei naujų gyvenamųjų kvartalų planavimą šalia esamų pramoninių objektų [Laškova, 2006]. Sudarytas LOJ sklaidos pažemės atmosferos sluoksnyje modelis įgalins prognozuoti didžiausios leistinos koncentracijos viršijimą. Šio modelio panaudojimas naftos terminaluose taip pat įgalins optimaliai panaudoti LOJ utilizavimo įrenginius (deginimo sistemos, rekuperacinės sistemos ir kt.), parinkti vienu metu atliekamų operacijų tipus ir kiekius, kraunamų naftos produktų debitus ir kt. Augant naftos terminalų technologiniam lygiui (naujausių technologijų diegimas siekiant sumažinti LOJ garavimą) ir griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, ateityje LOJ sklaidos pažemės atmosferos sluoksnyje modelis bus viena iš pagrindinių priemonių leidžiančių neviršyti teršalų koncentraciją jų išsiskirimo vietoje ir šalia esančioje teritorijoje. [...].