Azoto kaitos tendencijos Kulpės ir Daugyvenės upių baseinuose
| Year | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2009 | 3 | 147 | 151 |
Upių vandens kokybė tiesiogiai priklauso nuo daugelio hidrologinių ir antropogeninių veiksnių. Vandens kokybės tyrimams atlikti pasirinktos šiaurinėje Lietuvos dalyje esančios, Mūšos baseinui priklausančios, Kulpės ir Daugyvenės upės, kurių baseinuose dirbama žemė užima nuo 60 iki 70% teritorijos. Kulpės ir Daugyvenės upių taršos bendruoju azotu šaltinių poveikiui ir mastams nustatyti pasirinktas konceptualusis FYRIS modelis. Modeliavimas apima ilgalaikį 1997–2006 m. laikotarpį. Modeliuojant azoto koncentracijų kaitą tiriamuoju (1997–2006 m.) laikotarpiu didesnis duomenų išsibarstymas ir neatitikimas stebėtas Kulpės upėje, kur ryšio lygties determinacijos koeficientas buvo R2=0,34, o nustatyta koreliacinė priklausomybė r=0,58 yra vidutinio stiprumo. Tuo tarpu Daugyvenėės upės baseine determinacijos koeficientas siekė net R2=0,56, koreliacinis koeficientas r=0,75. Išanalizavus bendrojo azoto patekimo iš įvairių taršos šaltinių į tiriamus baseinus nustatyta, jog iš ariamos žemės į Kulpės baseiną patenka apie 51% į Daugyvenės net 95%, iš miškingos teritorijos ir ganyklų į Kulpę patenka 1,3%, Daugyvenę 3% azoto. Iš valymo įrenginių, namų valdų ir užstatytų teritorijų Kulpei tenka 48% viso baseinui tenkančio azoto, tuo tarpu Daugyvenei viso labo vos apie 2%.
The quality of water in rivers depends on many hydrological and anthropogenic factors. Kulpe and Daugyvene rivers basins were taken for water quality research. In this region 60–70% of the catchment territory is under arable land. A conceptual FYRIS model was chosen to identify the impact of the sources of pollution with total nitrogen (N) in the Kulpe and Daugyvene rivers. The modelling encompasses 1997–2006 period. Having preformed calibration the model efficiency coefficient was E = 0,46, which was fairly good and correlation coefficient was r = 0,69. Having analysed passing of total nitrogen into the Kulpe and Daugyvene catchments from different pollution sources it was established that about 51% and 95% it come from arable land, 48% and 2% is passed from purification installations, households and built up territories and only 1,3% and 3% of all nitrogen within the catchments come from wooded territories and pastures.