Transport investment financing possibilities

Abstract

Transporto investicinės programos formavimas susijęs su finansavimo galimybėmis. Todėl, įvertinus visų transporto šakų infrastruktūros poreikius, sudaromas prioritetinių projektų sąrašas, kuris investicinėje programoje galutinai suskirstomas į rangus pagal finansavimo galimybes ir įgyvendinimo laikotarpį. Investiciniai prioritetai suteikti transporto infrastruktūros modernizavimui ir rekonstrukcijai. Kretos konferencijos sprendimai, projektų finansinis gyvybingumas ir sudaro sąlygas bendradarbiauti su tarptautinėmis finansinėmis institutcijomis (EIB, EBRD, WB), ES PHARE programa. Jos kofinansuoja I ir IX koridorių Lietuvos teritorijoje kelių ir geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto, civilinės aviacijos infrastruktūros investicinius projektus. Tačiau dėl ribotų finansinių išteklių yra įgyvendinami ir tebevykdomi tik ypatingos svarbos projektai. ES Komisija atliko Transporto infrastruktūros poreikių įvertinimą (TINA). Lietuvoje iki 2015 m. nustatyti prioritetiniai transporto infrastruktūros poreikiai pagal TINA sudaro: 1617 km kelių, 1100 km geležinkelių, Klaipėdos jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. Investicijų poreikis Lietuvos transporto infrastruktūros plėtrai, rekonstrukcijai ir modernizavimui 2000-2015 m. laikotarpiui taip pasiskirsto pagal šakų projektus: 53% - geležinkelių linijoms; 22% - keliams; 20% - jūrų uostui; 5% - 3 oro uostams. Valstybės investicijų politika išryškėja iš trimečių investicinių programų (VIP), kurias Vyriausybė kasmet atnaujina. LR Vyriausybės veiklos programa 1997-2000 m. skelbė, kad energetika, transportas, aplinkosauga ir sveikatos apsauga yra prioritetiniai sektoriai. Pastaruoju metu pagrindiniai investicijų finansavimo šaltiniai yra: nacionalinis biudžetas, užsienio paskolos, negrąžinamos paskolos (įtraukiant valstybės garantijas) ir nuosavi kompanijų fondai (įtraukiant kompanijų skolinimąsi be valstybės garantijų). Europos Sąjunga yra pagrindinis partneris. PHARE subsidijos, „Pasirengimo stojimui finansinis instrumentas“ (ISPA) ir regioninis fondas yra pajėgūs suteikti 1/5 visų investicijų, o tarptautinės finansinės institucijos gali suteikti dar daugiau. Subsidijos ir paskolos turi būti papildomos dideliu kiekiu vietinių lėšų, nes daugeliu atvejų investicijos gali būti finansuojamos tik bendrai. Be to, „Acquis“ įgyvendinimas transporto politikoje, paslaugose ir konkurencijos sferoje suteiks didžiausią investicijų dalį. Aišku, kad bendros sumos didžiausią dalį sudarys investicijos, skiriamos iš valstybės biudžeto. Remiantis TINA nuostatomis numatyta, kad ES negrąžintinos paskolos (ISPA) ir paskolos pagal valstybės garantijas su-darys svarbų įnašą. Gali būti panaudotos ir bet kurios kitos privačios lėšos.