Logistinio jungiamumo darnios alternatyvos uosto krovinių gabenimui per Klaipėdos teritoriją

Abstract

Transportas – viena iš didžiausių ir ekonomiškai reikšmingiausių, sparčiai besivystančių ūkio sektorių Lietuvoje. Gabenamų krovinių srautai ir jų mastai priklauso nuo efektyvaus transporto sistemų funkcionavimo. Šalia sukurtų ir veikiančių ransporto sistemų, kuriomis gabenami uosto kroviniai skirti tarptautinei prekybai, išsidėsčiusios gyvenvietės, miestai, gyventojams ir verslui reikalinga fizinė ir socialinė infrastruktūra, kuri nuolatos veikiama intensyvių krovinių pervežimų. Dažnai krovininio transporto sistemos sukuria neigiamą poveikį aplinkai, ypač dėl CO2 emisijų. Nereguliariai uždaromos geležinkelių pervažos veikia transporto spūsčių susidarymą Klaipėdos teritorijoje. Krovininis transportas (vilkikai) važiuoja tais pačiais keliais, kurie skirti viešajam transportui, miesto ir priemiesčių gyventojams. Krovinių gabenimas į uosto teritorijas vyksta per Klaipėdos gyvenamųjų rajonų teritorijas. Tokiose procesuose dažnai trūksta sinchronizacijos ir darnumo tarp skirtingų transporto sistemų funkcionavimo. Ši problematika tiriama itin fragmentiškai, trūksta metodinio nuoseklumo, patikimų duomenų. Krovinių krova per Klaipėdos uostą ir krovinių gabenimo mastai yra didelį pelną nešantys ekonominiai veiksniai. Nuolatos ieškoma naujų logistinio jungiamumo modelių bei geografinių krypčių kroviniams gabenti. Kasmet didėja krovinių gabenimas autokeliais ir geležinkeliais per Klaipėdos teritoriją, o tai neigiamai veikia Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų gyvenimo kokybę: padidėjęs triukšmas, oro tarša, dažnos transporto spūstys prie geležinkelių pervažų. Krovininis transportas vyksta per Klaipėdos gyvenamuosius rajonus, o taip pat keliais, skirtais viešajam transportui.