Žmogiškųjų išteklių potencialas: problemos ir jų sprendimo būdai
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Year | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2011 | 1(29) | 8 | 18 |
Šiuolaikinėmis sąlygomis, kuomet vyksta internacionalizacijos ir tarptautinės integracijos procesai, vis didesnę reikšmę įgauna žmogiškųjų išteklių potencialo plėtros vadyba, ypač tose šalyse, kurios disponuoja ribotais gamtos ištekliais ir kurių socialinę ir ekonominę raidą lemia žmogiškųjų išteklių kokybė bei gebėjimai tobulinti turimą žmogiškųjų išteklių potencialą. Žmogiškieji ištekliai, žinios ir gebėjimai yra žinių ekonomikos pagrindas. Todėl žmogiškųjų išteklių potencialo plėtrai keliami vis nauji ir svarbūs uždaviniai, visų pirma plėtojant mokymus, t.y. žinių ir gebėjimų įgijimo sistemas. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo pradėta skirti daugiau dėmesio valstybės institucijų veiklai ir viešajam administravimui. Viešojo sektoriaus darbuotojams, dirbantiems valstybės valdymo struktūrose, buvo keliami pakankamai aukšti reikalavimai kompetencijai ir kvalifikacijai. Buvo pasiekti pakankamai svarūs rezultatai, o pasiekimai valstybės tarnybos ir žmogiškųjų išteklių potencialo plėtros srityje buvo gerai žinomi ir vertinami ne tik šalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Atlikti tyrimai parodė, kad žmogiškųjų išteklių potencialo ugdymas turi būti grindžamas strateginiais sprendimais, o valstybės plėtojimo strategijų klausimai turi būti nagrinėjami skiriant ypatingą dėmesį žmogiškųjų išteiklių potencialo plėtros klausimams. Žmogiškųjų išteklių potencialo plėtros strategija yra viena iš valstybės tarnybos efektyvumą lemiančų priemonių, leidžiančių ne tik metodiškai pagrįstai spręsti iškilusias problemas, bet ir atitinkamai pasirengti naujiems globalizacijos ir tarptautinės integracijos iššūkiams. [].
The contemporary conditions characterised by ongoing processes of internationalisation and international integration often result in management of human resources potential development gaining increasing significance, especially in the countries that have limited natural resources at their disposal and whose social and economic development is predetermined by the quality of human resources and by their ability to improve the potential of human resources they possess. Human resources, knowledge and abilities are the basis of knowledge economy. Therefore, new and significant objectives are constantly raised for development of human resources potential, primarily by way of developing training, i.e. developing systems of knowledge and ability acquisition. In the recent years, more attention has been paid in Lithuania to activities of state institutions and public administration. Fairly high competence and qualification requirements have been raised for public sector employees working at state governance structures. Fairly significant results were achieved, and achievements in the fields of civil service and development of human resources potential were known well and assessed on the international level, next to being analysed nationwide. [].