Šalies ekonominės padėties poveikio jūrų verslo sektoriui Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje vertinimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Jankauskaitė, Gabrielė | ||
Statkutė, Kristina | ||
| Year | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2016 | 1 | 6 |
Jūrų transporto sektorius priklauso transporto paslaugų sektoriui, kurio pagrindu yra įgyvendinamas prekių judėjimo nuo gamintojų link galutinių vartotojų ir antrinių žaliavų pavidalu atgal ciklinis procesas. Toks požiūris leidžia teigti, kad transporto paslaugos, įskaitant ir jūrų transportą, yra neatsiejama šalies ekonomikos dalis, užtikrinanti iki 80% pasaulinės prekių apyvartos (Belova, Mickienė, 2012). Jūrų uostų veikla skatina transporto ir jį aptarnaujančių įmonių veiklą, investicijų į transporto infrastruktūros tobulinimą pritraukimą, naujų darbo vietų kūrimą, generuoja mokesčius ir rinkliavas į biudžetą. Krovinių srautų pritraukimas į konkrečius jūrų uostus ir paskirstymas tarp jų tampa pagrindiniu jūrų uostų konkurencingumo prielaida, įskaitant ir šalies ekonominę padėtį bei vykdomą mokesčių politiką ir ekonominėmis bei politinėmis priemonėmis sukurtą jūrų transporto verslo aplinką (Paulauskas, 2015). Būtent todėl, siekiant įvertinti jūrų transporto sektoriaus verslo perspektyvas, aktualu analizuoti ne tik krovinių srautų perspektyvas, tačiau ir jūrų transporto sektoriaus priklausomybę nuo šalies ekonomikos, nuo ekonominių ciklų bei susidariusios verslo aplinkos poveikio verslo pokyčiams, lyginant Rytinės Baltijos jūros pakrantės regiono valstybių Lietuvos, Latvijos bei Estijos, geografiškai išsidėsčiusių pagrindiniame Vakarų Europos su Azijos šalimis jungiamajame transporto koridoriuje, situaciją.
The main idea of research is to evaluate the influence of macroeconomic situation to the changes of the cargo flows at the seaports of Latvia, Estonia and Lithuania. As cargo flows’ dynamics showed, the most intensive maritime cargo throughput was fixed at Lithuanian maritime business, were averagely changes of cargo handling reached 1.82 mil. t per year in accordance this market is smaller than maritime cargo flows in Latvia and Estonia. The results of correlation analysis found out that Estonian maritime cargo flows are almost independent form macroeconomic conditions; Latvian maritime cargo flows are sensitive for changes in export and import prices; Lithuanian maritime business are dependent on increasing of taxes; Latvian and Lithuanian maritime sectors are more dependent on imported cargo flows, but Lithuanian maritime business sector is more stable because works with geographically established and optimised cargo flows.
Publikacijos kopija saugoma LAJM bibliotekoje.