Genetiškai modifikuotų augalų naudojimo tendencijos Lietuvoje

Abstract

Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulaukė išskirtinio dėmesio. Tai lėmė 1950–1970 m. padaryti atradimai. Pasiektas ląstelės pažinimo lygis leido pradėti naudoti šias mažiausias organizmo daleles ir net jų molekules. Biotechnologiniai išradimai skatino žengti didelius žingsnius agrokultūros, medicinos ir farmakologijos srityse. Dirbtine genų manipuliacija siekiama gaminti farmakologijai vertingus baltymus, žmogaus organus medicininiams tikslams ir veisti naudingesnius bei pranašesnius augalus ir gyvūnus. Taikant genų inžineriją buvo pradėti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai, išvestos įvairios augalų veislės, atliekami tyrimai [1, 2]. Dabar Lietuvoje yra kuriama GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) naudojimo reguliavimo sistema, kuri apima daugelį ūkio subjektų bei visuomenės grupių: tradicinio žemės ūkio ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojus, GMO ir GMP (genetiškai modifikuotos produkcijos) gamintojus, vyriausybės GMO priežiūros, kontrolės institucijas, muitinės tarnybas, mokslo organizacijas, importuotojus bei eksportuotojus, vartotojų apsaugos institucijas, nevyriausybines aplinkos apsaugos organizacijas ir kt. Straipsnyje, remiantis atliktos anketinės apklausos duomenimis, įvertinamas visuomenės žinių apie genetiškai modifikuotus augalus lygis, numatomos galimos genetiškai modifikuotų augalų plėtros perspektyvos.