Palinologinių tyrimų taikymas paleoaplinkos ir klimato raidai įvertinti: Ūla-2 atodangos tyrimų pavyzdžiu
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Gedminienė, Laura | Vilnius University | LT |
Stančikaitė, Miglė | Vilnius University | LT |
Šinkūnas, Petras | Vilniaus universitetas | LT |
Rudnickaitė, Eugenija | Vilnius University | LT |
Vaikutienė, Giedrė | Vilniaus universitetas | LT |
| Year | Article No. | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | aplinka.09 | 57 | 64 |
XX amžiuje ekologijos mokslui susiskaidžius į smulkesnes mokslo šakas, tarp kurių yra ir paleoekologija, pastaroji dažnai nepelnytai nustumiama į antrą planą (arba visai ignoruojama). Tuo tarpu nuolatinis, nuoseklus ir tikslus paleoaplinkos tyrimų rezultatų fiksavimas, koreliuotos interpretacijos regioniniu mastu, gali būti naudingos sprendžiant dabarties ekologines problemas, padėti atskirti natūralią gamtinę kaitą nuo technogeninio poveikio sukeltos aplinkos kaitos. Naudojant kompleksinius tyrimus jau kelis dešimtmečius yra bandoma suvokti ekosistemų evoliucijos dėsningumus. Siekiant nustatyti pagrindinius natūralius paleoaplinkos kaitos parametrus pietryčių Lietuvoje vėlyvajame ledynmetyje, atlikti kompleksiniai detalūs tyrimai Ūlos upės atodangoje, kurioje po eolinio smėlio sluoksniu slūgso gitijos ir molingos gitijos sluoksniai. Tyrimų rezultatai bei naujos 14C (AMS) datos leidžia teigti, jog nuosėdos formavosi vėlyvojo ledynmečio metu, jo šilčiausio intervalo, biolingo–alerodo interstadialo pirmoje pusėje. Ženklūs paleoaugalijos ir nuosėdų medžiaginės sudėties pokyčiai, fiksuoti interstadialo viduryje, atspindi įvykusius klimatinius pokyčius, lėmusius atvirų bemiškių kraštovaizdžių paplitimą tiriamojoje teritorijoje. Paleoaplinkos sąlygų pasikeitimas, gitijos formavimosi pabaiga savo pobūdžiu ir chronologija sietini su Europoje fiksuojama Gertsenzee osciliacija, žemesnio rango paleoklimatiniu pokyčiu (GI-1b intervalu) (Lowe et al. 2008). Gauta nauja informacija leidžia teigti sedimentacinio baseino egzistencijos pabaigą sutapus su minėta osciliacija (13630–13300 kalibruotų metų prieš dabartį), taigi, įvyko anksčiau, nei daugelį metų manyta. Natūralūs procesai gali drastiškai veikti aplinką, todėl sprendžiant dabartinės aplinkotyros uždavinius, atsižvelgus į paleoaplinkos tyrimų rezultatus galima atskleisti, kiek prie šių pokyčių prisideda žmogus.
The main aim of the investigations conducted was to analyse lateglacial environmental changes in south-eastern Lithuania. Multidisciplinary methods (pollen, LOI, carbonate analysis, isotope 14C (AMS)) were applied to organically enriched deposits, covered with the aeolian sand, in the outcrop located on the left bank of Ūla River, the left tributary of Merkys River (54º06´34,1´´N, 24º28´44,4´´E). The data collected, including the results of radiocarbon dating from Poznan Radiocarbon Laboratory, indicate that sedimentation started at the beginning of lateglacial interstadial, the warmest period of the investigated Lateglacial interval. Deposition of the gyttja started at about 15200–14650 cal. yr BP, or during GI-1e event (Lowe et al. 2008), and was interrupted at 13630–13300 cal. yr BP, during the GI-1b event. Pollen data show that Betula predominated forests with the grasses enriched with? underwood existed during the GI-1e climatic event, when the amount of organic matter in the sediments increased. Later, an increase in Pinus representation is observed. Approaching the upper part of sediments, some instability in the pollen diagram is seen. Abundance of the cold-tolerant plants suggests colder and dryer climate which determined a thinning of the forest cover and expansion of different herbs. According to our new data these sediments were deposited during the GI-1b or Gertsenzee climatic event. Infilling of this sedimentation basin ended during this climatic event, much earlier than previously thought.
| Conference | |||
|---|---|---|---|
2014-04-10 | 2014-04-10 | LT |
Lietuvos mokslo taryba |