Darnios miestų plėtros analizė Vilniaus miesto pavyzdžiu: esama būklė ir perspektyvos
| Year | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2011 | 1 | 7 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://hdl.handle.net/20.500.14911/133843 | |
| Straipsnis | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
Straipsnyje nagrinėjama darnaus miesto koncepcija: miesto patogumas ir pritaikymas kasdieniams gyventojų poreikiams, kompleksinis ekonomikos ir ekologijos problemų sprendimas ir jo svarba, darnaus miesto valdymo ypatumai, miesto kompaktiškumas bei transporto problemos. Siekiant įvertinti Vilniaus miesto darną ir jos vystymo progresą, atliekamas tyrimas Vilniaus miesto vidinei darnai nustatyti: remiantis pasirinktų Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų (Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pašilaičių, Pilaitės, Šeškinės, Verkių, Viršuliškių, Žirmūnų) gyventojų apklausų duomenimis sudaroma daugiakriterinė analizė, daugiakriterinio kompleksinio proporcingo įvertinimo metodu nustatoma šių rajonų darna vienas kito atžvilgiu, pagal sukurtą kriterijų sistemą. Siekiant įvertinti pokyčius, gauti duomenys palyginami su 2004 metais mokslininko J. Šaparausko atlikto Vilniaus miesto vidinės darnos įvertinimo rezultatais, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.
In this article the concept of sustainable city is being analysed: comfort of the city to the residents, adjustment to the daily needs of people, complex salvation of economical and ecological problems, the management of sustainable city, compact city features and problems of transportation system. In order to evaluate the level of sustainability in Vilnius and progress of it during the past few years, a research about residential areas was made: public opinion poll about the comfort and usability of the city was inquired, all data was processed using complex proportional assessment of alternatives to evaluate 10 residential areas of Vilnius (Fabijoniškes, Justiniškes, Karoliniškes, Lazdynai, Pašilaiciai, Pilaite, Šeškine, Verkiai, Viršuliškes, Žirmunai) according to the created criterion system. Result of this research is compared with similar research made by scientist J. Saparauskas in order to reveal changes and progress in sustainability. J. Saparauskas research was based on opinion of qualified experts, in this case research is based on opinion of residents. Conclusions and offers are made at the end of article.