Jūrų transporto sektoriaus skaitmeninio pasirengimo vertinimo teorinis modelis

Abstract

Vykstant ketvirtai pramonės revoliucijai sektoriai ir jų įmonės siekia kuo greičiau pereiti į išmaniąsias darbo vietas suskaitmenindami ir automatizuodami verslo procesus ir duomenų valdymą. Duomenų kaupimas ir valdymas skaitmeninėje erdvėje tapo ypač aktualus pandemijos laikotarpiu, kuris parodė skaitmenizacijos svarbą siekiant išmanios darbo vietos aplinkos, kurioje pilnavertiškai galima dirbti nuotoliniu būdu. Jūrų transporto sektoriaus skaitmenizacijos aktualumas kyla iš sektoriaus įtakos pasaulio ekonomikai – šiuo laikotarpiu jūromis pergabenama 90% viso pasaulio prekių (PB, 2021), o pergabenamų prekių kiekis jūromis nuo 1990 m. kyla po apytiksliai 10% kasmet (Fruth & Teuteberg, 2017). Pasaulio banko ir IAPH pranešimas patvirtina, jog platesnis ir tikslingiau pritaikytas skaitmeninių technologijų panaudojimas ženkliai didintų efektyvumą, užtikrintų tiekimo linijų saugumą bei atsparumą ir mažintų taršos kiekį. Akivaizdu, jog visiškas jūrų transporto sektoriaus skaitmenizavimas turėtų daug reikšmės globaliai ekonomikai. Be ekonominės naudos, skaitmeninis pasirengimas paspartintų inovacijų realizaciją, tokių kaip autonominiai laivai, kurių įgyvendinimui yra kritiška turėti pastovius duomenis tiksliems skaičiavimams ir tinkamiems dirbtinio intelekto sprendimams atlikti. Tam, kad duomenų skaitmeninis kaupimas ir verslo procesų automatizavimas įvyktų sklandžiai, būtų išvengiama didelių išlaidų ir saugumo spragų, būtina įvertinti bendrovės pasirengimą priimti skaitmenines technologijas. Skaitmeninio pasirengimo (SP) sąvoka nėra tiksliai apibrėžta, o jo skaičiavimo rodikliai varijuoja skirtinguose indekso skaičiavimo modeliuose. Iš to kyla sudėtingumo vertinant specifinio sektoriaus skaitmeninio pasirengimo problema. Norint įvertinti jūrų transporto sektoriaus SP, svarbu sudaryti tikslų indekso skaičiavimo modelį, kuris apimtų visas su technologijomis ir jų diegimo strategijos susijusias sritis.