Jūrų uosto valdymo modelių palyginamų veiklos rodiklių sistemos formavimas
| Author | Affiliation |
|---|---|
Abramovičiūtė, R. | |
| Year | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2021 | 410 | 412 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://hdl.handle.net/20.500.14911/213477 | |
| https://www.lmt.lt/lt/doclib/6tdt7zytyru91kz1xshqj7xwubavzdd8 | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
Laivyba – viena iš populiariausių ir reikšmingiausių bei sparčiai besivystančių transporto sričių pasaulyje. Neatsiejama laivybos dalis yra jūrų uostai. Tiek jūrinėms valstybėms, tiek verslui yra svarbu palyginti jūrų uostus. Jūrinėms valstybėms yra svarbu palyginti jūrų uostus tam, kad suprasti, koks jūrų uosto valdymo modelis yra efektyviausias. Tik taip jūrų uostas gali tobulėti ir pritraukti daugiau investicijų. Verslui yra svarbu gebėti palyginti net ir skirtingus jūrų uostus tam, jog krovinių gabenimas užtruktų kuo mažiau laiko, o jo gabenimas kainuotų kuo pigiau. Straipsnio tema yra aktuali kiekvienam jūriniam regionui, nes efektyvus jūrų uosto valdymas gali padėti sukurti maksimalią pridėtinę vertę. Paprastai jūrų uostų palyginimas vyksta stebint krovos dinamiką, kuri kartu susijusi su ekonominiais pokyčiais šalyje. Visos aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios šalys yra panašios savo dydžiu, taip pat yra svarbios regioniniu ir tarptautiniu mastu. Tačiau per mažai yra kalbama apie Baltijos šalių jūrų uostus. Kokie yra kiekvieno iš jų pranašumai bei skirtumai. Suteikiant daugiau žinių apie Pabaltijo jūrų uostus žmonėms, kurie naudojasi jūrinio transporto paslaugomis, skatinama ne tik šių uostų tarpusavio konkurencija, bet ir visapusiškas tobulėjimas.