Laisvė kaip egzistencijos siekiamybė Kierkegaardo filosofijoje

Abstract

Straipsnyje yra analizuojama žymaus danų filosofo Kierkegaardo filosofinių idėjų laukas, pagrindinis dėmesys skiriamas laisvės problematikai. Pastebima, kad Kierkegaardo sureikšminta laisvės problema tampa svarbiu jo sekėjų egzistencializmo atstovų Jasperso, Sartre’o, Camus, Heideggerio, Girniaus kūryboje, kur laisvės kategorija tampa labai subjektyvi ir daugiareikšmė, glaudžiai siejasi su asmenybės savikūra ir tobulėjimu, kančia ir gyvenimo įprasminimu. Kierkegaardo literatūrinis meninis stilius, antiracionalistinės idėjos bei tikėjimo išaukštinimas stipriai veikė religinių egzistencialistų ir kultūrologų tokių, kaip Jasperso, Berdiajevo, Spenglerio, Schweitzerio, Girniaus, Buberio, filosofines idėjas. Atskleidžiama, kad Kierkegaardui gyvenimo autoritetas yra tikėjimas, tikėjimo aktas yra tolygus laisvės aktui, o tai formuoja naują gyvenimo kryptį nuo proto atsisukti į dvasią. Šis posūkis lemia svarbų visos asmenybės ne tik vertybinį, bet egzistencinį, pokytį. Religija, kaip aukščiausia gyvenimo stadija, unikali tuo, kad čia individas yra išlaisvinamas ir iškeliamas aukščiau racionalaus proto reikalavimų ir visuotinės moralės normų.