Žaliųjų mokesčių pokyčių vertinimas logistikos paslaugų plėtros kontekste

Abstract

Globalios ekonomikos kontekste intensyvią plėtrą ir pokyčius patiriantis logistikos sektorius pelnytai gali būti vadinamas strategine ekonomine veikla nacionaliniu lygmeniu, nes sukuria papildomą pridėtinę vertę nacionalinei ekonomikai, stiprina šalies konkurencines pozicijas regione. Pastarojo šimtmečio pasaulinis ekonomikos augimas paskatino didžiulį prekių suvartojimą, globalizacija lėmė didelius prekių srautus visame pasaulyje, o pasaulinė pandemija įgalino dar intensyvesnę tiekimo logistikos paslaugų plėtrą. Minėti procesai neišvengiamai neigiamai paveikė aplinką, sukėlė didelių aplinkosaugos problemų, todėl vis dažniau moksliniuose tyrimuose pradedama plėtoti tvarios, draugiškos aplinkai, tausojančios logistikos idėja, paremta žaliųjų mokesčių subalansavimu nacionalinės ir (ar) regioninės ekonomikos kontekste. Šiandien svarbiausias aplinkosaugos klausimas – pasaulinis atšilimas, kurį lemia išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Problemos mastas didžiulis, todėl nacionalinės vyriausybės, veiklos grupės ir aplinkosaugos organizacijos prašo imtis priemonių šiai grėsmei įveikti. Žaliosios logistikos koncepcijos svarba minima regioniniu, nacionaliniu ir globaliu lygmeniu, tačiau būtent verslo sektorius yra esminis pamatas ir branduolys, įgyvendinant šios naujos koncepcijos iniciatyvas ir principus (Čižiūnienė ir Matijošius, 2018). Žaliosios logistikos įgyvendinimas – tai įmonės gebėjimas vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos veiksnius bei tokiu būdu didinti savo konkurencingumą. Nacionaliniu lygmeniu siekiama mažinti taršą, subalansuojant tam tikrus, su aplinkosauga susijusius mokesčius, arba vadinamuosius žaliuosius mokesčius. Minėta problema aktuali ir Lietuvoje.