Jūrų transporto sektoriaus darbo rinkos patrauklumo tyrimas
| Year | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2022 | 144 | 152 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://hdl.handle.net/20.500.14911/213967 | |
| https://old.lajm.lt/uploads/%C4%AEkelti%20failai/10%20MOKSLAS/Leidiniai/GreenLine_2022-1_sud_Valionien%C4%97.pdf | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
Darbo rinkos tyrimai koncentruojasi ties konkrečiais rodiklių rinkiniais, kurių pagrindu būtų galima ją įvertinti. Jūrų transporto darbo rinka yra didelė pasaulinė darbo rinka, turinti daug specifinių įdarbinimo sąlygų. Įvairių šalių jūrininkai laivais plaukioja aplink pasaulį po skirtingų šalių vėliavomis, todėl negalima taikyti tam tikrų individualių darbo taisyklių, nes šalyse yra skirtingi įstatymai. Jūrų uostas, kaip sudedamoji jūrų transporto dalis, reikšmingas tarptautinės prekybos kontekste, kaip importuojamų ir eksportuojamų krovinių srautų apdorojimo ir paskirstymo dalis, generuojanti šalies ekonomikai pridėtinę vertę. Todėl aktualu yra analizuoti, kokia darbo rinka yra formuojama jūrų transporto sektoriuje ir kaip galima būtų padidinti jos patrauklumą su tikslu sukurti didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Tyrimo idėja – panaudojant jūrų transporto sektoriaus darbo rinkos patrauklumo modelį palyginti Baltijos šalių uostų aplinką. Siekiant įgyvendinti šią idėją, buvo pasirinktas objektas - Jūrų uosto darbo rinkos patrauklumo modelio palyginami veiklos rodikliai. Ir iškeltas tikslas – teoriškai modeliuoti jūrų uostų darbo rinkos patrauklumą Pabaltijyje veikiančių jūrų uostų pavyzdžiu.
Labour market research focuses on specific sets of indicators that can be used to measure the labour market. The maritime labour market is a large global labour market with many specific employment conditions. Seafarers from different countries sail around the world under different flags, so that no specific individual employment rules can be applied, as countries have different laws. The seaport, as an integral part of maritime transport, is important in the context of international trade, as part of the processing and distribution of imported and exported cargo flows, generating added value for the national economy. It is therefore relevant to analyse what kind of labour market is being created in the maritime transport sector and how it can be made more attractive with a view to generating more added value for the national economy. The idea of the study is to compare the port environment in the Baltic States using a model of the attractiveness of the maritime transport labour market. In order to realise this idea, the object chosen was the comparable performance indicators of the seaport labour market attractiveness model. The objective was to theoretically model the attractiveness of the seaport labour market on the basis of Baltic seaports. The study applied analytical methods of theoretical modelling, mathematical statistical methods of data analysis. The model of the attractiveness of the maritime transport labour market shows that the link between seaport management and the attractiveness of the maritime transport sector is identified in terms of geographical location, socio-cultural, economic-fiscal and urban dimensions, which are shaped by the main seaport authorities as the main institutions implementing port management activities in the maritime transport sector.
Publikacijos kopija saugoma LAJM bibliotekoje.