Dirvožemio renatūralizacijos įtaka dirvožemio kokybės rodiklių kaitai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Kazlauskaitė-Jadzevičė, Asta | Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras | LT |
Marcinkonis, Saulius | Vilniaus kolegija | LT |
Bakšienė, Eugenija | Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras | LT |
| Year | Article No. | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | aplinka.13 | 84 | 91 |
Šiame straipsnyje aptarti 18 metų laikotarpio ariamų žemių žemėnaudos konversijos ir dirvožemių renatūralizacijos procesai. Agroekosistemos renatūralizacija prasideda nutraukus ar apribojus žemės ūkio veiklą, o šio proceso metu nyksta dauguma buvusių rūšių ir palengva formuojasi regionui būdinga, prie konkrečių vietos sąlygų geriausiai prisitaikiusi biologinė bendrija. Aptariamojo tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti skirtingus renatūralizacijos būdus analizuojant pušyno, dirvono, šienaujamos pievos, sėjomaininio lauko aikštelių dirvožemio savybių, fiksuojamų nuo 1995 m., kaitą. Renatūralizacijos tyrimų aktualumas Pietryčių Lietuvoje yra nulemtas šios teritorijos dirvožemių dangos ypatumų, kai dirvožemiai pasižymi mažu našumu, esant mažam humusingumui ir sparčiai mineralizacijai, nepalankiam drėgmės režimui ir kontrastingai dirvožemio dangai. Tyrimų metu nustatyta, kad dirvožemio humusingumo kaita pirmuosius 10 metų vyko bendromis tendencijomis visose SA, tačiau po 18 metų jau pastebima visų renatūralizacijos tipų variantų lyginant su lauko sėjomaina anglies sekvestracija. Dirvožemio pH pokyčiai atskleidžia natūralų cikliškumą, kurį atitinkama žemėnaudos konversija tik kiek sušvelnina.
This article discusses the changes occurred during an 18-year period in agricultural land use and soil renaturalization processes in Lithuania. Agroecosystem renaturalization begins when agricultural activities are stopped or limited; during this process, most of the former species disappear and the formation of biological community characteristic to the region (adapted to specific environmental conditions) starts. Studies carried out deal with a variety of potential transformations of arable land, including grassland, afforestation, or even effects of long-term (carried out during almost two decades (1995–2012)) fallowing on pedological properties, changes in soil properties and nutrient circulation and energy; moreover, these studies also deal with biodiversity issues. Soil renaturalization studies are very important, have not lost relevance and are unique up to now. The relevance of renaturalization research in Southeast Lithuania is determined by the soil surface features of the territory, where the soil is characterized by low productivity, low humus (organic carbon amount) content, unfavourable moisture regime and contrasting soil surfaces. Controlled renaturalization process is designed to restore the natural level of soil productivity and also to increase it in comparison with the period of improper farming.
| Conference | |||
|---|---|---|---|
2014-04-10 | 2014-04-10 | LT |