Radionuklidų kaupimosi plėšriųjų gyvūnų audiniuose ypatumai
| Year | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2008 | 651 | 660 |
Radiacijos poveikis tapo aiškus, atradus rentgeno spindulius, radioaktyvumą ir radioaktyviąsias medžiagas. Radiacinė sauga yra labai sudėtinga sritis. Daug problemų kyla pagrindžiant naujas veiklos sritis, nes ne visada paprasta kiekybiškai nustatyti praktinės veiklos naudą ir žalą. Labai sudėtinga praktikoje taikyti optimizavimo principą – ne visada aišku, kokių radiacinės saugos normų reikia imtis vienu ar kitu atveju. Sunku įvertinti nuo įvairių apšvitos šaltinių priklausomas dozes, numatyti efektyviausias apsaugos priemones, pagaliau priversti vienus žmones patikėti, kad nematomos ir nejuntamos spinduliuotės reikia saugotis, o kitiems įrodyti, kad be jonizuojančiosios spinduliuotės negalima apsieiti. Straipsnyje pateikiama radionuklidų migracijos ypatumų apžvalga trofinėje sistemoje, kurios hierarchijos viršūnėje yra plėšrūnai, žemiau žolėdžiai – gyvūnai, ir tik tada augalai.
The need for a system of radiological protection of the environment drives regulators to urge scientists on conceptualisation of methods to demonstrate that the environment is protected against radioactive contaminants. One of the major difficulties in the implementation of ecological risk assessment for radioactive pollutants is the lack of data for wildlife chronic internal exposure to alpha or beta emitters. Situations of such chronic internal exposure at low levels are likely to cause toxic responses distinct from those observed after acute exposure at high doses because of the bioaccumulation phenomena. The scope of this paper is to illustrate the relevance of the development of a greater depth of understanding of radionuclide fate and biological effects at several hierarchical levels to support quantitative risk assessments with defined and acceptable uncertainty bounds.