Practical techniques for determining of average stress-strain relationships for concrete from experimental data of RC bending members

Abstract

Straipsnyje aprašomi nauji pasiekimai, plėtojant neseniai pasiūlytą metodą [1-5], kuriuo iš lenkiamų gelžbetoninių sijų eksperimentinių duomenų gali būti nustatytos betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos. Turint eksperimentines momentų-kreivių ir momentų-deformacijų diagramas, gaunama pilna tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagrama, įskaitant ir jos krentančiąją dalį. Taip pat, net neturint duomenų apie betono savybes, pakankamai tiksliai galima rasti ir gniuždomo betono diagramą. Skaičiavimas pagrįstas nauja idėja, kai tempiamo ir gniuždomo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos skaičiuojamos kraštiniams lenkiamo elemento sluoksniams. Turint eksperimentines kraštinių sluoksnių deformacijas, kiekvienai apkrovos pakopai nustatomi tų sluoksnių įtempiu prieaugiai. Kiekvienoje apkrovos pakopoje gautos diagramos taikomos kitiems mažiau deformuotiems sluoksniams. Pasiūlytasis metodas patikrintas skaitiškai. Remiantis šiuo metodu, pasiūlytos dvi inžinerinės skaičiavimo metodikos, įvertinančios eksperimentinių duomenų išsibarstymą. Pirmąja metodika, turint vieną eksperimentinę momentų-vidutinių deformacijų (kreivių) diagramą nustatoma tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų kreivė. Šiuo atveju gniuždomo betono įtempių-deformacijų kreivė yra laikoma žinoma. Antrąja metodika, turint dvi eksperimentines momentų-vidutinių deformacijų (kreivių) diagramas, iteraciniu būdu nustatomos tiek tempiamo, tiek gniuždomo betono vidutinių įtempių-deformacijų kreivės. Pastaruoju atveju laikomą kad betono diagrama yra žinomos parabolės formos, o ją apibrėžiantys dydžiai - betono tamprumo modulis ir prizminis (arba cilindrinis) stipris nustatomi skaičiavimu.